Boole’io algebra (Bùlio álgebra), struktūra A su nuliu ir vienetu, tenkinanti distributyvumo ir papildymo dėsnius. Papildymo dėsnis teigia: kiekvienam a ∈ A egzistuoja toks ā ∈ A, kad a + ā = 1 ir aā = 0. Booleʼio algebra apibrėžiami trys veiksmai: sudėtis, daugyba ir papildymo operacija. Booleʼio algebrą sudaro aibės X visų poaibių aibė (kartu su tuščiąja aibe). Ji uždara aibių sąjungos, sankirtos ir papildinio radimo atžvilgiu. Čia vienetas yra aibė X, nulis – tuščioji aibė. 1854 G. Boole’is aprašė tokių elementų sistemas, vėliau pavadintas Boole’io algebromis. Didelę įtaką Booleʼio algebros raidai turėjo skaičiavimo mechanizavimas. Kompiuterių veikimo pagrindą sudaro grandinės, kurių elementai gali įgyti dvi skirtingas būsenas: praleisti srovę arba nepraleisti. Tokių grandinių veikimą nusako dviejų elementų Booleʼio algebra.
35