borà (it. bora < gr. boreas – šiaurės vėjas), stiprus, gūsingas vėjas, pučiantis žiemą jūros ar ežero pakrantėje nuo netoli esančio kalnagūbrio šlaitų ir sukeliantis staigų atšalimą. Kyla, kai šaltas oras persirita per neaukštą kalnagūbrį ir dideliu greičiu plūsta žemyn į pakrantę, kur oras šiltesnis ir jo tankis mažesnis. Dažnai pučia Naujojoje Žemėje, Juodosios jūros pakrantėje Novorossijsko apylinkėse (ten vadinamas nordostu), Japonijos salų rytinėje pakrantėje (orosi), Baikalo pakrantėse (sarma), Adrijos jūros rytiniame krante, Venecijoje ir kitur. Boros greitis gali siekti 40–60 m/s, oras atšąla kartais daugiau kaip 25 °C; trunka 1–7 paras. Boros efektas galimas ir žemyno viduje, kai neaukšto, bet ilgo kalnagūbrio priešvėjinėje pusėje susikaupęs šaltas oras persirita per kalnagūbrį ir leidžiasi pavėjinėje šiltesnėje pusėje.
-Nordost; -orosi; -sarma
1163