borãtai, borato rūgščių druskos: metaboratai MBO2, ortoboratai M3BO3 ir poliortoboratai Mn+2BnO2n+1 (čia M – metalas arba amonis). Dažniausiai boratais vadinamos boro, arba ortoborato, rūgšties H3BO3 druskos. Tai bespalvės amorfinės arba kristalinės medžiagos. Šarminių metalų ir amonio boratai tirpsta vandenyje; gaunami H3BO3 veikiant hidroksidais, metalų karbonatais arba boro oksidui B2O3 sąveikaujant su metalų oksidais. Svarbiausi natrio ir kalcio boratai. Naudojami kitiems boro junginiams gauti, boratų dedama į įkrovą lydant stiklą, gaminant keramiką, emales, glazūras, kai kurie boratai naudojami kaip antiseptikai, fungicidai, Mg(BO2)2 – kaip mikrotrąša, kaitrai atsparių dažų komponentas; natrio tetraborato dedama į skalbimo miltelius, elektrolitus, liuminoforus, juo apdorojama oda, medis; švino metaboratas naudojamas gaminant ekranus, apsaugančius nuo radioaktyviosios spinduliuotės.
Gamtiniai boratai
Gamtiniai boratai – mineralų klasė. Gamtoje randama apie 85 boratus. Kristalai daugiausia rombinės ir monoklininės singonijos. Bespalviai, pilki, balti, gelsvi. Yra bevandenių ir vandeningų boratų. Bevandenių boratų kietumas 5–6, tankis 2600–3400 kg/m3; svarbiausi mineralai: ašaritas Mg2[B2O5] · H2O, boracitas Mg3[Cl|B7O13]. Vandeningųjų boratų (hidroboratų) kietumas 2–4, tankis 2000 kg/m3; svarbiausi mineralai: boraksas Na2B4O7 · 10H2O, kolemanitas Ca[B3O4(OH)3] · H2O, pandermitas Ca4|B10|O19 · 7H2O. Žemės gelmėse boratai susidaro iš karštųjų dujų ir tirpalų vykstant vulkaniniams procesams, Žemės paviršiuje – druskėjančiuose baseinuose kartu su chloridais. Didžiausi telkiniai yra Čilėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Turkijoje. Boratai daugiausia naudojami boro rūgšties, optinio stiklo, popieriaus, trąšų gamybai.
2961