Boris Jelcin

Jelcin Boris (Borisas Jèlcinas) 1931 02 01Butka (Jekaterinburgo sr.) 2007 04 23Maskva, SSRS ir Rusijos valstybės veikėjas. Inžinierius statybininkas. Iš valstiečių (vėliau išbuožintų) šeimos.

Išsilavinimas ir partinė veikla

1955 Sverdlovske baigė Uralo politechnikos institutą. Nuo 1955 dirbo statybose, nuo 1968 partinį darbą (1961 tapo SSKP nariu). Nuo 1976 SSKP Sverdlovsko srities komiteto I sekretorius. 1978–90 SSRS Aukščiausiosios tarybos deputatas (1989–90 jos komiteto pirmininkas). Nuo 1981 SSKP Centro komiteto narys, 1986 02–1988 02 kandidatas į Centro komiteto politinio biuro narius. 1985 04 perkeltas į Maskvą, paskirtas SSKP Centro komiteto statybos skyriaus vedėju, 1985 06 Centro komiteto sekretoriumi, 1985 12 ir Maskvos miesto komiteto I sekretoriumi. Administracinių priemonių šalininkas. Laikėsi kairuoliškų kovos su privilegijomis metodų; tai sukėlė SSRS vadovybės nepasitenkinimą, todėl 1987 02 buvo atleistas. 1988 01–1989 06 SSRS Valstybinio statybos komiteto pirmininko I pavaduotojas – SSRS ministras.

Rusijos valstybės vadovas

Dėl komunistinės sistemos krizės smukus SSRS valdžios autoritetui ir iškilus naujo lyderio – radikalesnio ir ryžtingesnio – poreikiui, tokiu lyderiu tapo B. Jelcinas. 1990 06–1991 07 Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios tarybos pirmininkas. Nuo 1991 06 Rusijos prezidentas (pirmasis; išrinktas per visuotinius rinkimus), 1991 11–1992 06 ir vyriausybės vadovas. Per Rugpjūčio pučą (1991 08) ryžtingai kovojo prieš perversmininkus. 1991 08 23 ir 11 06 įsakais sustabdė SSKP ir Rusijos komunistų partijos veiklą. 1991 12 08 su Baltarusijos ir Ukrainos vadovais pasirašė Belovežo susitarimą, faktiškai panaikinusį SSRS ir įkūrusį Nepriklausomų Valstybių Sandraugą.

B. Jelcinas inicijavo reformas, kurios padėjo Rusijoje įsitvirtinti demokratinei sistemai, paskatino pereiti prie rinkos ekonomikos, bet dėl savo chaotiškumo ir regionų valdžios priešinimosi nebuvo sėkmingos. Šalyje pradėjo formuotis stambiųjų oligarchų sluoksnis. 1993 10 per konfliktą su Rusijos Aukščiausiąja taryba ginkluota jėga nuslopino jos pasipriešinimą. 1993 12 B. Jelcino iniciatyva priimta nauja konstitucija itin sustiprino prezidento teises; Rusijoje faktiškai įsigalėjo prezidentinė valdymo forma. Siekdamas užkirsti kelią išryškėjusiai Rusijos Federacijos dezintegracijai 1994 12 organizavo karinę intervenciją į Čečėniją. 1996 08 buvo perrinktas prezidentu. B. Jelcino ekonominė politika 1998 sukėlė ekonominę krizę. Užsienio politikoje siekė išsaugoti Rusijos įtaką buvusioms sovietinėms respublikoms. Buvo remiami separatistiniai judėjimai Gruzijoje ir Moldavijoje, Armėnija per konfliktą su Azerbaidžanu. 1993 su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pasirašė strateginės ginkluotės mažinimo sutartį START II (START). 1999 12 31 pirma laiko iš prezidento posto atsistatydino; laikinuoju prezidentu paskyrė tuometinį ministrą pirmininką V. Putiną.

Veiklos reikšmė Lietuvai

B. Jelcino, kaip Rusijos vadovo, veikla ir jo kova su SSRS vadovybe dėl valdžios sudarė sąlygas Lietuvai įtvirtinti nepriklausomybę. 1991 01 14 Taline kreipdamasis į rusakalbius Baltijos valstybių gyventojus ir kariškius ragino juos susilaikyti nuo bet kokių veiksmų prieš vietos valdžią. 1991 07 29 Maskvoje su V. Landsbergiu pasirašė Lietuvos ir Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų; abi šalys pripažino viena kitą tarptautinės teisės subjektais ir suvereniomis valstybėmis. Pritarė susitarimui dėl Rusijos Federacijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos (pasirašytas 1992 09 08). 1997 10 23–25 Maskvoje su A. M. Brazausku pasirašė sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos, sutartį dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje.

470

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką