Bose’s ir Einsteino statistika

Bose’s ir Einsteino statistika (Bòzės ir Enšteino statstika), vienodų sveikojo arba nulinio sukinio (h/2π vienetais; čia h – Plancko konstanta) dalelių pusiausvirųjų sistemų kvantinė statistika. Tokios dalelės vadinamos bozonais. Tai fononai, fotonai, π mezonai, lyginio nukleonų skaičiaus atomų branduoliai ir kiti. Nesąveikaujančių bozonų pasiskirstymą būsenomis nusako Boseʼs ir Einsteino statistikos skirstinio funkcija $\overline{n_i}$ = (exp((ε_i – µ) / kT) – 1)^–1; čia $\overline{n_i}$ – vidutinis i būsenos bozonų skaičius, ε_i – tos būsenos bozono energija, k – Boltzmanno konstanta, T – termodinaminė temperatūra, µ – cheminis potencialas, nustatomas iš lygties $\overline{N}=\sum _i\overline{n_i}$ (sumuojama visų galimų bozono būsenų atžvilgiu), $\overline{N}$ – visas sistemos bozonų skaičius (bozonų sistemos µ < 0). Boseʼs ir Einsteino statistika grindžiami juodojo kūno spinduliavimo dėsningumai, randamos būsenos lygties kvantinės pataisos, nulemtos bozonų tapatumo, tiriama Bose’s ir Einsteino kondensacija. Aukštojoje temperatūroje nesąveikaujančių bozonų Boseʼs ir Einsteino statistika virsta Boltzmanno statistika. Boseʼs ir Einsteino statistiką pirmasis 1924 sukūrė S. Bose fotonams, tais pačiais metais, kiek vėliau, A. Einsteinas ją apibendrino visoms sveikojo sukinio dalelėms.

2469