Bòsnijos ir Hercegovnos istòrija
Senovės laikai ir viduriniai amžiai
Senovėje dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje gyveno ilyrų, trakų, keltų gentys. 1–5 a. ši teritorija priklausė Romos Dalmatijos provincijai. 5 a. pabaigoje užimta ostgotų, apie 535 – Bizantijos. 6–7 a. apgyventa slavų. 10 a. pirmąkart paminėta nedidelė Bosnijos (Bosonos) kunigaikštystė. Nuo 10 a. Bosnija priklausė Kroatijai, Serbijai, Bizantijai, nuo 12 a. Vengrijai. 12 a. pabaigoje bogomilų judėjimo veikiama susiformavo savita, Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių bruožų turinti Bosnijos Bažnyčia. Valdant banui Kulinui (1180–1204) Bosnija tapo nepriklausoma. Banas Stepanas Kotromaničius (valdė 1322–53) prijungė Humo kunigaikštystę (dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos pietūs), jo sūnus Tvrtko I (valdė 1353–91), apie 1377 pasiskelbęs karaliumi, – dalį Dalmatijos, kai kurias serbų ir kroatų žemes. 1448 Humo valdovas Stepanas Vukčičius atsiskyrė nuo Bosnijos ir pasivadino hercogu (iš čia Hercegovinos vardas).
Srebreniko pilis Šiaurės Bosnijoje (14 a. )
Osmanų ir Austrijos‑Vengrijos valdymas
1463 Bosniją, 1482 Hercegoviną užkariavo turkai, 1583 sujungė jas į Bosnijos pašaliką (sritį). Turkų užkariavimas stabdė ūkio plėtrą. Iki 17 a. pabaigos dauguma Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų (pirmiausia bajorai) tapo musulmonais. Per 17–18 a. karus su Austrija ir Venecija jie sudarė svarbiausią Turkijos kariuomenės dalį.
19 a. stiprėjo nacionalinio išsivadavimo judėjimas (1834, 1852–53, 1857–58, 1861–62 Hercegovinos sukilimai). 1875 Hercegovinoje prasidėjęs sukilimas netrukus apėmė Bosniją ir pagreitino tarptautinę Bosnijos krizę (1875–78). Kilo Turkijos karai su Serbija ir Juodkalnija (1876–78) bei Rusija (1877–78). Pagal San Stefano taikos sutartį (1878 03) Bosnija ir Hercegovina gavo autonomiją. Berlyno kongresas (1878 06–07) suteikė Austrijai-Vengrijai teisę Bosniją ir Hercegoviną okupuoti ir valdyti paliekant nominalią Turkijos valdžią. 1908 Austrijai-Vengrijai šį kraštą aneksavus, kilo antroji Bosnijos krizė (1908–09). Susivienijimo su Serbija siekusios radikalios organizacijos, tarp jų Mlada Bosna (Jaunoji Bosnija), rengė pasikėsinimus prieš Austrijos-Vengrijos valdžios atstovus (Sarajevo atentatas).
žurnalo Le Petit Journal karikatūra, vaizduojanti 1908 Bosnijos krizę (Austrija‑Vengrija aneksuoja Bosniją ir Hercegoviną)
Jugoslavijos laikotarpis
1918 žlugus Austrijai-Vengrijai, Bosnija ir Hercegovina tapo Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės (nuo 1929 Jugoslavija) dalimi. Po 1929 administracinės reformos neteko teritorinio vientisumo (jos teritorija padalyta kelioms banovinoms). 1941 okupuota vokiečių, iki 1945 priklausė Nepriklausomai Kroatijos valstybei. Nuo 1941 vyko Pasipriešinimo judėjimas: veikė komunistiniai partizanai ir serbų monarchistai četnikai. 1945–92 Bosnija ir Hercegovina buvo Jugoslavijos sąjunginė respublika. Patyrė politinius, ekonominius ir visuomeninius pertvarkymus, komunistinės vyriausybės vykdytus visoje Jugoslavijoje. 7 dešimtmetyje bosniai musulmonai oficialiai pripažinti atskira tauta. Po 1990 12 daugiapartinių rinkimų sudaryta trims Bosnijos ir Hercegovinos tautinėms bendrijoms – serbams, kroatams, bosniams – atstovaujančių partijų koalicinė vyriausybė. Žlugus komunistiniam režimui ėmė irti Jugoslavija.
Nepriklausomybės laikotarpis
1991 10 15 Bosnijos ir Hercegovinos parlamentas paskelbė šalies nepriklausomybę, jai per 1992 02 29–03 01 referendumą pritarė dauguma Bosnijos ir Hercegovinos kroatų ir bosnių. 1992 04 Bosniją ir Hercegoviną pripažino Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Bendrija, 1992 05 – Jungtinės Tautos.
Jungtinių Tautų šarvuočiai patruliuoja Mostare (1993 05)
1992 03 serbai šalies šiaurinėje dalyje paskelbė Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respubliką (Jugoslavijos sudėtyje) ir pradėjo kovą su bosniais bei kroatais. 1992 07 kroatai vakarinėje dalyje įkūrė autonominį rajoną. Karas, per kurį (ir dėl kariaujančių pusių vykdyto vadinamojo etninio valymo) 0,1–0,25 mln. žmonių žuvo, apie 0,8–1,3 mln. paliko šalį, tęsėsi nepaisant Jungtinių Tautų tarpininkavimo, jų karinių pajėgų įvedimo (1992) ir NATO oro atakų prieš serbus (1995). Pagal 1995 12 pasirašytą Daytono taikos sutartį Bosnija ir Hercegovina tapo federacine valstybe: bosnių ir kroatų gyvenamose vietose sukurta Bosnijos ir Hercegovinos Federacija, serbų – Serbų Respublika. 1996 šalyje dislokuotos NATO taikdarių pajėgos (iki 2004 SFOR – Stabilisation Force, sudarė apie 20 000 žm., nuo 2004 12 – EUFOR Althea, 600 žm; 2004–10 taikos palaikymo misijoje dalyvavo ir lietuviai).
Formuojant federacines vyriausybes dalyvauja visoms tautinėms bendrijoms atstovaujančios partijos. Bosnija ir Hercegovina siekia narystės NATO (2006 prisijungė prie Taikos partnerystės programos, 2010 gavo stojimo veiksmų planą) ir Europos Sąjungoje (2008 pasirašyta stabilizacijos ir asociacijos su Europos Sąjunga sutartis, 2022 12 suteiktas šalies kandidatės statusas). Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Bosnija ir Hercegovina tebėra viena skurdžiausių Europos valstybių. 2014 02 dėl sunkios ekonominės padėties 20‑yje Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos miestų vyko demonstracijos, kai kur – susirėmimai su policija. Bosnių, serbų ir kroatų santykiai tebėra įtempti, nuolat atsiranda siūlymų padalyti valstybę. Per 2018 11 rinkimus į Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumą (kolektyvinis vadovas) išrinktas serbų nacionalistas Miloradas Dodikas, bosniams atstovaujantis Šefikas Džaferovićius iš konservatyvios Demokratinio veikimo partijos ir kroatams atstovaujantis Željko Komšićius iš socialliberalios Demokratų partijos. Per 2022 10 rinkimus į Prezidiumą išrinkta serbė Željka Cvijanović iš Nepriklausomų socialdemokratų partijos ir bosnis Denisas Bećirovićius iš Socialdemokratų partijos; kroatas Željko Komšićius buvo perrinktas.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (1992), Europos Tarybos (2002), Vidurio Europos laisvosios prekybos asociacijos (2007), Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos (2008) narė.
Hercegovinos istorija
Bosnijos ir Hercegovinos gamta
Bosnijos ir Hercegovinos gyventojai
Bosnijos ir Hercegovinos konstitucinė santvarka
Bosnijos ir Hercegovinos partijos ir profsąjungos
Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotosios pajėgos
Bosnijos ir Hercegovinos švietimas
Bosnijos ir Hercegovinos literatūra
Bosnijos ir Hercegovinos architektūra