brastà, natūrali arba dirbtinė sekluma, kuria perbrendama ar pervažiuojama upė, ežeras, pelkė. Natūralios brastos dažniausiai yra upių vagos išplatėjimuose, kur tvirtas dugnas ir mažesnis gylis, dirbtinės paprastai įrengiamos per pelkes, ežerų sąsmaukas. Senovės Lietuvoje prie pilių ir įtvirtinimų buvo slaptų brastų (kūlgrindos), žinomų tik vietos gyventojams. Brastos kariuomenei ir transporto priemonėms perkelti buvo grindžiamos akmenimis, rąstais, užpilamos žvyru, išklojamos šakomis. 14 a. pabaigos–15 a. pradžios kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose (Lithauische Wegeberichte) minimos brastos per Nevėžio, Šventosios, Širvintos, Merkio ir kitas upes. Ištobulėjus susisiekimo technikai brasta paprastai turi tik vietinę reikšmę.
2795
2227