Brazilijos plokščiakalnis

vienas Brazijilos plokščiakalnio kalnagūbrių Serra do Caparaó

Brazlijos plokščiãkalnis (Planalto do Brasil), plokščiakalnis Pietų Amerikos rytuose, į pietus ir pietryčius nuo Amazonės žemumos. Beveik visas yra Brazilijoje, tik pakraščiai įeina į Urugvajaus, Argentinos ir Paragvajaus teritoriją. Plotas apie 6 mln. km². Dažniausias aukštis 500–1000 m, didžiausias 2890 m (Bandeiros kalnas, Brazilijos plokščiakalnio pietryčiuose).

Geologinė sandara

Brazilijos plokščiakalnis – Brazilijos prekambro platformos dalis. Platformos raukšlėtasis kristalinis pamatas susidaręs iš gneisų, kristalinių skalūnų, granitų; vietomis Brazilijos plokščiakalnio rytuose ir šiaurės vakaruose išeina į paviršių (kristaliniai skydai). Tarp kristalinių skydų yra didelių sineklizių (Parnaíbos, São Francisco, Paranos). Platformos nuosėdinę dangą sudaro paleozojaus, mezozojaus, kainozojaus nuosėdinės uolienos, mezozojaus bazaltai.

Prekambro uolienose yra geležies, mangano, urano, titano, berilio ir kitų rūdų, deimantų, boksito, viršutinio karbono sistemoje – akmens anglių.

Serra da Geralis

Paviršius

Brazilijos plokščiakalnio paviršius aukštėja iš vakarų į rytus ir pietryčius. Upių slėniai skaido jį į daugelį plynaukščių, vadinamųjų šapadų. Dėl nevienodo uolienų atsparumo susidarė stačiašlaičių stalkalnių, atlikuonių, paviršiaus pakopų. Aukščiausią (rytinę ir pietrytinę) Brazilijos plokščiakalnio dalį sudaro labai suskaidyti sprūdžių luistikalniai; daug nutįsusių iki Atlanto asimetrinių kalnagūbrių (stačiais rytiniais ir lėkštais vakariniais šlaitais), vadinamieji serra. Didžiausi: Serra da Geralis, Serra do Maras, Serra da Mantiqueira, Serra do Espinhaço, Serra do Caparaó (su aukščiausia viršūne Bandeira). Brazilijos plokščiakalnio rytinis ir pietryrinis pakraštys stačiais šlaitais leidžiasi į Atlanto vandenyną, vakarinis – į Pantanalio įdubą.

Klimatas

Klimatas didesnėje (vidurinėje) dalyje musoninis subekvatorinis, drėgnas (1000–2000 mm kritulių per metus), šiaurės rytuose subekvatorinis sausas (daugiau kaip 500 mm kritulių), rytuose – jūrinis tropinis, pietuose – jūrinis subtropinis (iki 1000 mm kritulių).

Hidrografinės salygos

Daug upių: Paraná su intakais, São Francisco, Amazonės intakai (Madeira, Tapajósas, Xingu, Tocantinsas). Yra slenksčių, krioklių.

Augalija

Brazilijos plokščiakalnio viduryje – įvairių atmainų savanos kampos (paupiais – galeriniai miškai), šiaurės vakaruose – drėgnieji ekvatoriniai visžaliai miškai hilėjos ir lapus metantys miškai, šiaurės rytuose – sausi subekvatoriniai retmiškiai (katinga), rytuose – visžaliai atogrąžų periodiškai drėgni miškai, pietuose (į pietus nuo 24° pietų platumos) – visžaliai lapuočių ir braziliškųjų araukarijų miškai.

Aplinkos apsauga

Nacionaliniai parkai: Caparaó, Itatiajos nacionalinis parkas.

-Brazilian Highlands; -Brazilian Plateau; -Planalto Brasileiro

2271