Breito ir Wignerio formulė

Breito ir Wignerio formulė (Breto ir Vgnerio fòrmulė), formulė, nusakanti dviejų dalelių a ir X sklaidos proceso efektinio skerspjūvio σ(E) priklausomybę nuo energijos E rezonanso srityje: σ(E)_ij = $\mathrm{\pi }{\lambda }^2\frac{2I+1}{(2I_{\mathrm{a}}+1)(2I_{\mathrm{X}}+1)}\frac{{\mathrm{\Gamma }}_i^C{\mathrm{\Gamma }}_j^C}{{(E-E_0)}^2+{\mathrm{\Gamma }}^2/4}$. Per dalelių a ir X sklaidos procesą a + X → C → b + Y gali susidaryti bendras junginys C, kurio surištosios būsenos yra trumpalaikės ir suyra į b ir Y daleles. Todėl Breito ir Wignerio formulėje I, I_a ir I_X – dalelių C, a ir X pilnutiniai judesio kiekio momentai, i, j – įėjimo ir išėjimo kanalai, λ – de Broglie’io bangos ilgis, ${\mathrm{\Gamma }}_i^C,{\mathrm{\Gamma }}_j^C$ – junginio C suirimo į i ir j kanalus puspločiai, $\mathrm{\Gamma }=\sum _j{\mathrm{\Gamma }}_j^C$ – C rezonansinės būsenos pilnutinis plotis, E₀ – rezonansinės būsenos energijos vertė. Breito ir Wignerio formulė naudojama dviejų branduolių susijungimo į vieną ir po to skilimo į du naujus branduolius, elementariųjų dalelių sklaidos branduoliais, elektronų sklaidos atomais, jonais ar molekulėmis procesams aprašyti. Ji kartais vadinama dispersine formule. Breito ir Wignerio formulę 1936 pasiūlė G. Breitas ir E. P. Wigneris.

1332