Breslaujõs apskrits, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Rusijos imperijos, Lenkijos administracinis teritorinis vienetas, buvęs dabartinės Baltarusijos ir dabartinės Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Centras iki 1793, 1801–08 ir 1920–39 – Breslauja, 1794–1801 ir 1808–35 – Vidžiai. Plotas 17 a. buvo 5525 km2, 22 612 dūmų, apie 19 500 gyventojų, 1930–31 – 4156 km2, gyventojų – 62 682 (1921).

Apskritis minima 16 a. pradžioje. Per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1564–66 administracinę ir teismų reformą tapo bajorų savivaldos vienetu. 1793 rytinė dalis prijungta prie Rusijos imperijos (įėjo į Minsko gubernijos Dysnos apskritį). Vakarinė dalis toliau buvo vadinama Breslaujos apskritimi, 1793–95 priklausė Breslaujos vaivadijai, nuo 1795 – Rusijos imperijos Vilniaus, nuo 1843 Kauno gubernijai. 1835 apskrities centras perkeltas į Zarasus (taip atsirado Zarasų apskritis); Breslaujos apskritis vėl atkurta 1920 iš Lenkijos okupuotos Zarasų apskrities dalies. 1922–25 priklausė Vilniaus administracinei apygardai, 1925–39 – Vilniaus vaivadijai. Nuo 1920 apskrityje buvo Apso, Breslaujos, Drūkšių, Dūkšto, Pliusų, Rimšės, Slabados, Smalvų ir Vidžių valsčiai. 1925 Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungta Dysnos apskrities 8 valsčiai (Čeresų, Drujos, Jodų, Leonpolės, Miorų, Naujojo Paguosčio, Perbrado, Ugario). 1939 Breslaujos apskrities rytinė dalis prijungta prie Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos, vakarinė grįžo Lietuvai (įjungta į 1939 10 30 sudarytą Švenčionėlių apskritį).

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką