brička (20 a. pradžia, Dzūkija; Arklio muziejus Niūronyse)
bričkà, išeiginis vienkinkis arba porinis vežimas. Αtsirado 18 a. antroje pusėje Didžiojoje Britanijoje, iš ten paplito Vakarų Europoje. Per Lenkiją (ten valstiečiai važinėjo lengvomis, pintu viršumi, vadinamosiomis krokuvietiškomis bričkomis) 19 a. antroje pusėje paplito ir Lietuvoje. Daryta keturių ratų su dviem sėdynėmis, sparneliais virš ratų (tekinių), lipynėmis ties viduriu, nuo 19 a. antros pusės – su geležinėmis ašimis, lingėmis. Užpakalinė viršaus dalis paprastai aukštesnė už priekinę. Bričkos viršus sukaltas iš lentelių arba išpintas iš šaknų, vytelių. Lentelių viršaus šonai su išpjovimais, dažyti viena spalva, puošti tapytais ar reljefiniais ornamentais. Bričkos naudotos iki 20 a. 3 dešimtmečio. Į bričką galėdavo susėsti keturi žmonės. Bričkas pakeitė brikeliai ir lineikos.
2227