brizas

brzas (pranc. brise – silpnas vėjas), vietinis vėjas, pučiantis jūrų, didelių ežerų pakrantėse, du kartus per parą keičiantis kryptį. Dieną sausuma įšyla labiau negu vandens telkinys ir virš jos susidaro žemesnis slėgis. Todėl dienos (jūros) brizas pučia nuo vandens telkinio į sušilusį krantą. Naktį sausuma atvėsta greičiau negu vandens telkinys, todėl žemesnio slėgio sritis susidaro virš vandens ir nakties (kranto) brizas ima pūsti nuo kranto į vandens telkinį. Kranto brizas keičiasi į jūros brizą artėjant vidurdieniui, o jūros brizas į kranto brizą – vakare, saulei leidžiantis. Brizas apima maždaug kelių šimtų metrų storio ir keliasdešimt kilometrų pločio oro sluoksnį. Aukščiau brizo sluoksnio pučia priešingos krypties vėjas (antibrizas) ir kartu su brizu sudaro uždarą cirkuliacijos ratą. Brizai galimi vasarą, kai nusistoja anticikloninis oras. Kartais sausumoje galima pastebėti jūrinio brizo prasiskverbimo ribą – brizo frontą. Tai vėsaus jūrinio oro sandūra su šiltu sausumos oru. Joje susidaro ryškūs oro temperatūros, drėgnio gradientai, keičiasi vėjo kryptis, gali susidaryti stori kamuoliniai debesys, perkūnija, būti liūčių. Dėl jūrinio brizo oro temperatūra sausumoje gali nukristi daugiau kaip 10 °C, santykinis drėgnis padidėti 40–50 %. Pagal vėjo greitį brizai skirstomi į labai silpnus (iki 3,3 m/s), silpnus (5,2 m/s), vidutinius (7,4 m/s) ir stiprius (9,8 m/s). Stipriausi pučia tropinėje juostoje, ypač ten, kur teka šaltosios srovės, nes jos padidina vandens ir sausumos temperatūros skirtumą. Lietuvoje, prie Baltijos jūros, brizas pučia ne kasmet ir trunka neilgai, tik kelias dienas per vasarą.

1163