gaminiai iš bronzos
brònza (it. bronzo), vario lydinys su alavu, aliuminiu, siliciu, beriliu, chromu arba švinu. Pagal pridėtinį cheminį elementą bronza būna alavinė, aliumininė, silicinė, berilinė, chrominė, švininė, pagal panaudojimą – liejamoji ir deformuojamoji. Alavinė bronza turi mažą trinties koeficientą, menkai dyla, gerai prisiderina prie detalės, su kuria nuolat liečiasi, gerai praleidžia šilumą. Kuo joje daugiau alavo, tuo ji stipresnė, bet ne tokia plastiška. Pakeitus dalį alavo cinku pagerėja jos mechaninės ir liejamosios savybės, švinu – pagerėja antifrikcinės savybės; tokia bronza būna dar ir pigesnė. Iš alavinės (iki 6 % alavo) deformuojamosios bronzos gaminamos spyruokliuojančios detalės, o iš alavinės (iki 12 % alavo) liejamosios – atsparios korozijai detalės ar slydimo guoliai. Vietoj alavinės bronzos dažnai naudojama silicinė bronza, turinti 1–3 % silicio.
Ją sunkiau lieti negu alavinę. Dėl mažo trinties koeficieto iš jos gaminamos svarbios antifrikcinės įvorės ar spyruoklės. Aliumininė bronza (paprastai turi 5–11 % aliuminio) stipresnė už alavinę, atspari korozijai, bet sunkiau liejama ir deformuojama (kai kurios rūšys – tik pakaitintos). Pridėjus į šią bronzą geležies ir nikelio, ji tampa stipresnė, pridėjus mangano – atsparesnė korozijai ir lengviau apdirbama. Antifrikcinėms savybėms pagerinti dar pridedama švino. Iš jos gaminama krumpliaračiai, įvorės ir kitos svarbios smulkios detalės, t. p. monetos, medaliai. Švininė bronza nestipri, bet gerų antifrikcinių savybių, atspari smūgiams. Iš jos daugiausia gaminami slydimo guoliai. Berilinė bronza labai brangi, bet ir stipri (negrūdintos stiprumo riba iki 500 MPa, grūdintos ir sendintos – iki 1300 MPa), tampri, atspari dilimui, korozijai, nuovargiui, ypač laidi elektrai bei šilumai. Atlaiko temperatūrą nuo –200 iki +250 °C. Jos gaminius lengva tekinti, virinti ir apdirbti termiškai. Iš jos gaminamos spyruokliuojančios detalės svarbiems elektrotechniniams ir elektroniniams prietaisams. Chrominė bronza atspari kaitrai, ypač laidi elektrai ir šilumai. Ji tinka mašinų kolektoriams, kontaktinio suvirinimo elektrodams gaminti.
Seniausia yra alavinė bronza (naudota jau apie 4000 pr. Kr.); iš jos buvo daromi ginklai, papuošalai, darbo įrankiai. 19 a. iš jos pradėtos gaminti garo mašinų dalys, įvorės, krumpliaračiai.
1802