Bruno Goebel

Goebel Bruno (Brunas Gbelis) 1860 10 06Landsberg (dabar Gorzów Śląski; Opolės vaivadija, Lenkija) 1944 10 20Rapotín (Moravijos-Silezijos kraštas, Čekija), vargondirbys. Nuo 15 metų vargondirbystės mokėsi dirbdamas pas vargonų gamintojus Silezijoje, Strasbūre, 1886 – Liucernoje, prie Ciuricho (čia susipažino su A. ir G. Silbermanno vargonais), 1890 – Oettingene. Nuo 1892 J. Angsterio dirbtuvėje Pécse (Vengrija) dirbo gamybos vadovu, čia padėjo įdiegti vargonuose pneumatiką. 1894 įsikūrė Wormditte (Vokietija; dabar Orneta, Varmijos Mozūrų vaivadija, Lenkija), ten perėmė J. Rohno dirbtuvę, kuri gamino tik pneumatinius vargonus. 1898 B. Goebelis perėmė M. Terletzkio dirbtuvę Karaliaučiuje; iš pradžių ant vargonų buvo rašoma Orgelbauanstalt Max Terletzki Nachfolger, Inhaber Bruno Goebel, nuo 1908 – Orgelbauanstalt Bruno Goebel, nuo 1932 – Bruno Goebel Söhne. Nuo 1914 tėvo dirbtuvėje mokėsi jo sūnus Friedrichas, kuris 1937 pradėjo jau vadovauti. Per II pasaulinį karą (1944) dirbtuvė buvo subombarduota. Įmonėje dirbo apie 40 darbuotojų, per metus būdavo pastatoma keliolika vargonų; buvo gaminamos visos vargonų dalys, išskyrus klaviatūras ir liežuvėlinius vamzdžius. 1898–1944 įmonė pastatė apie 300 vargonų, Lietuvos dabartinėje teritorijoje – apie 45 vargonus. Šie vargonai buvo vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje; Leliūnų ir Salako bažnyčių vargonai buvo minimi tarp geriausių Lietuvoje, Kauno jėzuitų bažnyčios vargonai (1933; sunaikinti sovietų okupacijos metais) buvo vienas žymiausių to meto Lietuvos muzikos instrumentų, jais groti ir koncertiniai kūriniai. Kiti vargonai Lietuvoje: Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, Klaipėdos Šv. Jono (po II pasaulinio karo nugriauta, t. p. ir vargonai), Šilutės, Švėkšnos, Ropkojų, Leliūnų, Alantos, Krekenavos, Salako, Akmenės bažnyčiose.

L: G. Povilionis, R. Povilionienė Karaliaučiaus meistro Bruno Goebelio (1860–1944) vargonai Lietuvoje: istorija ir vargondirbystės amato ypatumai / Dailės ir architektūros paveldas: tyrimai, išsaugojimo problemos ir lūkesčiai Vilnius 2015; J. Janca Die ost-westpreußische Orgelbaufamilie Goebel / Beiträge zur Musikgeschichte Ostmittel-, Ost- und Südosteuropas Sinzig 1999; W. Renkewitz, J. Janca, H. Fischer Geschichte der Orgelbaukunst in Ost- und Westpreußen von 1333 bis 1944 Köln 2015.

2909