Bucharà (Buxoro), miestas Uzbekijos pietvakariuose; vilajeto centras.
280 200 gyventojų (2020). Įsikūrusi Bucharos oazėje, Zarafšono upės slėnyje. Tarptautinis oro uostas. Plentai į Samarkandą, Karši, Nukusą, Türkmenabatą (Turkmėnija); geležinkeliai (per Kogoną) į Samarkandą, Karši, Čiardžou.
Naftos perdirbimas, statybinių medžiagų gamyba, karakulio apdirbimas, medvilnės valymas, šilko vijimas, siuvimo, tekstilės ir trikotažo, avalynės, medienos apdirbimo, baldų, maisto (aliejaus, mėsos, konservų, konditerijos, alaus, vyno) pramonė. Dailieji amatai (raižyba, siuvinėjimas auksu, varkalystė, šilko dirbinių gamyba). Nuo 1995 veikia specialioji ekonominė zona turizmui plėtoti. Uzbekijos mokslų akademijos Bucharos mokslo centras. Universitetas (įkurtas 1990). Technologijos, medicinos institutai. Muzikinis dramos ir komedijos teatras. Istorijos ir kraštotyros, metalo kalybos, meninės keramikos muziejai. Botanikos sodas.
Keturių minaretų mečetė Bucharoje (1807)
-Bukhara; -Buchoro
799
Architektūra
Kalono ansamblis Bucharoje
Senamiestis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1993). Išliko vidurinių amžių miesto planas, citadelės, gynybinių sienų griuvėsiai. Kalono ansamblis: minaretas (1127), mečetė (12 a., perstatyta 15–16 a.), Miri Arabo medresė (1536). Ismailo Samani (9–10 a.), Seifedino Bocharzi (13 a., perstatyta 14–15 a.) ir Bujam Kuli Chano (15 a.) mauzoliejai. Ulugbeko (15 a.), Kukeltašo (16 a.) ir Abdulaziz Chano (17 a.) medresės; prekybiniai kupoliniai pastatai (Zargaranas ir kiti). Gyvenamieji namai plokščiastogiai, su aklinomis sienomis ir uždarais kiemais. 1964 parengtas senamiesčio rekonstrukcijos planas, naujamiestyje pastatyta gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų.
2271
Istorija
Ismailo Samani mauzoliejus Bucharoje (9–10 a.)
Įkurta vėliausiai 1 amžiuje. Nuo 8 a. priklausė arabams. 9 a. pabaigoje–10 a. Samanidų valstybės sostinė. 992 užimta Karachanidų, 1141 karakitajų, 1220 Čingischano (visiškai sugriauta), 1370 Timūro. 1507 užkariauta uzbekų Šeibanidų dinastijos, nuo apie 1560 jų sukurto Bucharos chanato sostinė (iki 1920). Svarbus prekybos, amatų, karavanų kelių centras, ypač suklestėjo 16 a. pabaigoje, Šeibanidams pasiekus didžiausią galybę. Džanidų (Aštarchanidų) valdymo metais (1599–1753) Bucharos plėtra dėl dažnų chanato karų sulėtėjo. 1753–1920 valdė Mangytų dinastijos emyrai, 1868 jie tapo Rusijos imperijos vasalais. 1917–26 Bucharos rajonas buvo basmačių judėjimo centras. 1920–24 Bucharos liaudies sovietų respublikos sostinė. 1924 atiteko Uzbekijai. 1938–92 srities, nuo 1992 vilajeto centras.
2271