būdinỹs, lietuvių kalbos veiksmažodinis prieveiksmis, pabrėžiantis ir sustiprinantis tos pačios šaknies veiksmažodžio reikšmę. Būdinys daromas iš bendraties kamieno pridedant priesagą ‑te arba ‑tinai (bg‑ti: bėg‑tè, bėg‑tina; kartó-ti: kartó-te, kartó-tinai). Bendrinėje kalboje dažniau vartojami būdiniai su priesaga ‑te, išriedėję iš veiksmažodinių daiktavardžių vienaskaitos įnagininko sustabarėjusių formų. Sakinyje būdiniai siejami ir su nepriešdėliniais, ir su priešdėliniais veiksmažodžiais (Žmonės grūste grūdosi prie geležinkelio kasos; Jei valgyte neprivalgysi, laižyte neprilaižysi). Su neigiamais veiksmažodžiais būdinys dažnai yra artimas pabrėžiamosios reikšmės bendračiai: Tėvas nė girdėte (plg. girdėti) negirdėjo.
2352