Bdviečiai (vokiečių k. Budwethen, nuo 1946 rusiškai Malomožaiskoje, Malomožáiskojė), gyvenvietė Nemano (lietuviškai Ragainė) rajone, Kaliningrado srityje, 17 km į pietryčius nuo Ragainės. Nuo 2008 Lunino kaimo gyvenvietės kaimas. 630 gyventojų (2010). Pagrindinė mokykla (nuo 2006).
Istorija
1665 Būdviečiuose buvo įkurta lietuviška evangelikų liuteronų parapija, pastatyta bažnyčia, jos vietoje 1782 – antroji (sovietinės valdžios metais paversta kultūros namais; 1995 sudegė). Būdviečiuose 1665–91 dirbo kunigas T. Lepneris, 1701–50 – F. Z. Šusteris, 1778–1821 – precentorius, kunigas, poetas ir tautosakininkas Ch. D. Hasenšteinas, 1827–46 – N. F. Ostermejeris. Iki 1709–11 Mažosios Lietuvos didžiojo maro ir bado beveik visi gyventojai buvo lietuvininkai. Po jo 18 a. pirmoje pusėje Būdviečiuose ir apylinkėse apsigyveno vokiečių kolonistų (beveik visi valstiečiai).
Būdviečių evangelikų liuteronų bažnyčia
1818–71 Būdviečiai buvo Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 – Vokietijos imperijos, 1919–33 – Vokietijos (Weimaro respublikos), 1933–45 – nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) Gumbinės apygardos Ragainės (1922–45 Tilžės‑Ragainės) apskrities kaimas. 1878 vokiškos statistikos duomenimis, lietuviškai kalbančiųjų buvo mažiau kaip 1/2 gyventojų; iki I pasaulinio karo dauguma jų suvokietėjo.
Per II pasaulinį karą 1945 Būdviečius užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1946 gyvenvietė priklauso Kaliningrado sričiai; 1946–2008 Malomožaiskojės apylinkės centras, 1946 prijungti Moskvinas (lietuvių k. Naujininkai) ir Slobodskojė (lietuviškai Vinkšnynai). Po II pasaulinio karo į ištuštėjusius Būdviečius ir apylinkes atsikėlė gyventojų iš SSRS (daugiausia rusų), vėliau – lietuvių iš SSRS okupuotos Lietuvos; 1989 duomenimis, apie 30 % gyventojų buvo lietuviai. 1991 vidurinėje mokykloje įsteigtas lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvas.
Būdviečiuose 1905 buvo 471, 1910 – 507, 1933 – 685, 1939 – 787 gyventojai.