„bufonų karas“, polemika dėl operos, kilusi 18 a. 6 dešimtmetyje Paryžiuje. Pretekstą polemikai davė 1752–54 Paryžiuje gastroliavusi italų operos trupė, kurios repertuarą sudarė intermedijos – ankstyvosios opera buffa (G. B. Pergolesi Tarnaitė ponia, G. Orlandini, G. Latillos, R. da Capua, L. Leo, N. Jommelli kūriniai). Bufonininkai D. Diderot, J. L. dʼAlembertʼas, J.‑J. Rousseau, F. M. Grimmas, P. A. Holbachas gynė opera buffa kūrėjus ir atlikėjus, matydami tokią ir prancūzų operos ateitį, pamfletuose ir straipsniuose kritikavo tradicinę prancūzų operą, Karališkosios muzikos akademijos veiklą, alegorijų ir mitologinių siužetų naudojimą operose, propagavo meno natūralumą, raiškos priemonių paprastumą ir demokratiškumą, personažų raiškumą. Antibufonininkai laikėsi J.‑B. Lully ir J.‑Ph. Rameau lyrinės tragedijos principų. Bufonų karas turėjo įtakos operos raidai, demokratinėms tendencijoms įsitvirtinti prancūzų muzikiniame teatre.
2713