bugivùgis (angl. boogie-woogie), instrumentinės (fortepijoninės) muzikos žanras ir atlikimo stilius, grindžiamas bliuzo harmonine (12 taktų) schema. Atlikimui būdinga improvizacija, virtuoziškumas, aktyvi ritmo pulsacija, greitas tempas, pasikartojančios boso (kairės rankos) figūros, staccato, tremolo.
Bugivugis pradėjo klostytis 19 a. pabaigoje Jungtinių Amerikos Valstijų pietinių valstijų užeigose, kai pianistai mėgindavo paskambinti populiarias bliuzo melodijas. 1928 pirmąkart pavartotas bugivugio terminas. 20 a. 4 dešimtmečio pabaigoje bugivugį pradėjo griežti bigbendai.
2785