būgnelis

muzikantas muša būgnelį

būgnẽlis, tambūrnas (it. tamburino), muzikos instrumentas – mušamasis membranofonas. Būna su skardelėmis, žvangučiais arba be jų. Sudaro medinis (rečiau metalinis) 5–7 centimetrų aukščio, 25–50 centimetrų skersmens graižas, iš vienos pusės aptrauktas oda. Graižo išpjovose būna 6–16 porų metalinių plokštelių, graižo viduje – ant vielų pakabinti žvangučiai. Mušamas rankomis, kartais mažojo būgno kuokelėmis. Būgnelis – vienas seniausių daugelio tautų muzikos instrumentų. Manoma, kad Lietuvoje (liaudies muzikoje) būgnelius išplatino čigonai. Būgneliai minimi J. Jaroševičiaus (1844), O. Kolbergo (1879), A. Juškos (1880) raštuose. Kaimo kapelose, folkloro ansambliuose, liaudies instrumentų orkestruose naudojami (neretai liaudies muzikantų darbo) būgneliai su žvangučiais ir be žvangučių.

1352

2052