buitnis žánras, vaizduojamosios dailės žanras: tapybos, grafikos, rečiau skulptūros kūriniai, vaizduojantys žmonių buities, kasdienių darbų, švenčių scenas. Būdinga siužetiškumas, kartais didaktinis, satyrinis, humoristinis, sentimentalus pobūdis, tipizuoti personažai.
Istorinė apžvalga
brolių Limbourgų miniatiūra iš knygos Laimingiausios kunigaikščio de Berry valandos (1413–16, Condé muziejus Chantilly)
Buitinių vaizdų buvo senovės Egipto (reljefai), senovės graikų (vazų tapyba, mozaikos, freskos), viduramžių Vakarų Europos (knygų miniatiūros, portalų, kapitelių reljefai), Tolimųjų Rytų šalių – Kinijos, Korėjos, Japonijos (tapyba ant šilko, jamato‑ė kompozicijos) – dailėje. Vakarų Europoje Renesanso pasaulietinės tendencijos sudarė sąlygas buitiniam žanrui atsirasti. Religinės ir alegorinės scenos dažnai įgaudavo buitinių požymių. 15–16 a. Italijos dailininkai (Masaccio, Tiziano, P. Veronese) buitinių scenų įkomponuodavo mitologinės ir religinės tematikos paveiksluose.
Nyderlanduose itin susidomėta buitiniais siužetais, atsirado savarankiškas buitines scenas vaizduojančių kūrinių (Q. Massysas, Lucas van Leydenas, P. Aertsenas, P. Bruegelis vyresnysis). 17 a. buitinis žanras suklestėjo Olandijoje. Dailininkai (A. Brouweris, A. van Ostade, J. Vermeeris, J. Steenas, P. de Hoochas, G. Terborchas) vaizdavo valstiečių gyvenimo, smuklių, šeimos scenas. 17 a.–18 a. pirmoje pusėje Olandijoje susiklostė anekdotinės pakraipos buitinis žanras – bambocciata. 17–18 a. realistinių buitinio žanro kūrinių sukūrė Caravaggio (Italija), broliai A. ir L. Le Nainai, J.‑B. S. Chardinas (Prancūzija), D. Velázquezas (Ispanija); daugiausia romantiškai vaizduota valstiečių ir amatininkų buitis.
P. Bruegel (vyresnysis). Valstiečių vestuvės (aliejus, apie 1567, Meno istorijos muziejus Vienoje)
J.‑F. Millet. Varpų rinkėjos (1857, Orsay muziejus Paryžiuje)
19 a. viduryje plėtojantis realizmui daugiau dėmesio skirta socialinėms problemoms; paįvairėjo buitinio žanro temos, atsirado kritinių tendencijų (G. Courbet, J.‑F. Millet Prancūzijoje, W. M. H. Leiblis, A. F. E. von Menzelis Vokietijoje, G. Fattori Italijoje, W. Homeris Jungtinėse Amerikos Valstijose, P. Fedotovas, A. Aginas Rusijoje, T. Ševčenko Ukrainoje). Rusijoje 19 a. pabaigoje buitinį žanrą aktyviai plėtojo peredvižnikai (A. Archipovas, S. Ivanovas, N. Jarošenko, N. Kasatkinas, V. Makovskis, V. Maksimovas, G. Miasojedovas, I. Repinas, K. Savickis); kūriniuose dažni socialinės neteisybės, skurdžios buities vaizdai. Vakarų Europoje impresionistai ir postimpresionistai (É. Manet, E. Degas, P. A. Renoiras, P. Cézanne’as, P. Gauguinas, V. van Goghas, Prancūzija) fiksavo kasdienybės momentus.
20 a. pirmoje pusėje buitinio žanro kūrinių sukūrė realistinės krypties dailininkai T.‑A. Steinlenas (Prancūzija), F. Brangwynas (Didžioji Britanija), K. Kollwitz (Vokietija), G. W. Bellowsas (Jungtinės Amerikos Valstijos), F. Masereelis (Belgija). Po II pasaulinio karo gyvenimo dramatizmą stilizuoto piešinio, kontrastingų spalvų buitinio žanro kūriniuose išreiškė neorealistai R. Guttuso, A. Pizzinato (Italija), A. Fougeronas (Prancūzija), U. Makoto (Japonija). SSRS buitinis žanras, įgijęs teminės kompozicijos požymių, buvo labiausiai toleruojamas žanras. Kurta heroizuotos, patetiškos didelio formato darbo, švenčių, poilsio scenos (A. Deineka, B. Jogansonas, B. Kustodijevas, J. Pimenovas, A. Plastovas, T. Salachovas). Vakarų modernistinių krypčių dailėje buitinis žanras neteko svarbos.
R. Guttuso. Pomidorų dorojimas (1948; © LATGA / SIAE, 2020)
Buitinis žanras Lietuvos dailėje
Lietuvoje buitinio žanro pradmenų buvo 16–17 a. renesansinėje tapyboje ir grafikoje. Buitinis žanras atsirado 18 a.; pradininkai – P. Smuglevičius, J. Rustemas. 19 a. romantizmo krypties buitinio žanro kūrinių sukūrė A. Slendzinskis, K. B. A. Kukevičius, K. Ruseckas, V. Smakauskas. 19 a. antroje pusėje lietuvių dailininkams turėjo įtakos rusų peredvižnikų kūryba; realistiškai liaudies buitį vaizdavo J. Balzukevičius, V. Slendzinskis, K. Alchimavičius, E. M. Römeris.
P. Kalpokas. Ramus gyvenimas (1926, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
20 a. pirmoje pusėje buitinio žanro tapybos kompozicijų sukūrė A. Žmuidzinavičius, K. Sklėrius, L. Kazokas, A. Samuolis, A. Gudaitis, skulptūrų – P. Rimša, J. Zikaras, V. Grybas, P. Aleksandravičius, Juozas Mikėnas, grafikos kūrinių – A. Galdikas, M. Katiliūtė, M. Bulaka; buvo populiari kaimo tematika. Pokario metais buitinį žanrą paveikė diegtas socialistinio realizmo metodas; plėtotos ideologizuotos kolūkių kūrimo, naujų statybų kompozicijos (V. Dilkos, V. Mackevičius tapyba). Vėliau savitos raiškos buitinio žanro kūrinių sukūrė tapytojai V. Gečas, S. Džiaukštas, L. Tuleikis, J. Mackonis, A. Savickas, K. Dereškevičius, A. Šaltenis, A. Švėgžda, grafikai P. Rauduvė, A. Surgailienė, A. Kučas ir kiti.
J.‑B. S. Chardin. Iš turgaus (1739, Luvras Paryžiuje)
A. Venecianov. Valstiečių vaikai laukuose (19 a. 3 dešimtmetis, Rusų muziejus Sankt Peterburge)
149