bulãrijus (lot. bullarium), Romos Katalikų Bažnyčios popiežių vardu paskelbtų aktų (bulių, brevių, apaštališkųjų laiškų ir kita) rinkinys. Yra bendrieji (visuotiniai) ir daliniai (partikuliariniai) bularijai.
Bendrieji buliarijai
Bendrieji bularijai skirti visos Bažnyčios reikalams, juose dažniausiai skelbiama visas dokumento tekstas, kituose – ir regestų forma. Bendruosius buliarijus pradėta sudarinėti ir leisti 16 a.; pirmieji išleisti 1550 ir 1586 (nuo popiežiaus Leono I iki popiežiaus Siksto V; apima 440–1585). Didysis Romos bularijus (Magnum Bullarium Romanum 18 t. 1733–62, apima 440–1758; tęsinys iki 1834, 19 t. 1835–57) savo vertės nenustojo iki šiol (reprintas 1963–67). 1854–1914 išleisti popiežių Grigaliaus XVI, Pijaus IX, Leono XIII, Pijaus X bularijai. Nuo 1865 bulės skelbiamos leidiniuose Acta Sanctae Sedis ir Acta Apostolicae Sedis (naujųjų laikų popiežių didieji bularijai retai sudarinėjami). 1851–88 paskelbtos bulių (iki 1804) regestos.
Daliniai buliarijai
Daliniuose bularijuose pateikiami vienuolijų – augustinų (1628), karmelitų (1715), jonitų (1724), dominikonų (1729–39), reguliariųjų kanauninkų (1740), kapucinų (1740–1884), pranciškonų (1759–1949) ir kitų, Romos kurijos įstaigų (Bullarium Congregationis de Propaganda Fide 5 t. 1839–41), popiežiaus primatą pripažįstančių Rytų Bažnyčių (maronitų, 1911), regioninių Bažnyčių – Vokietijos, Prancūzijos, Čekijos, Vengrijos, Danijos, Lenkijos (Bullarium Poloniae) – dokumentai. Pastarieji daugiausia apima vidurinių amžių laikotarpį; juose neretai pateikiami ir pasaulietinių valdovų, vyskupų raštai, sinodų nutartys bei kiti dokumentai, susiję su Apaštalų Sosto veikla.
Nemaža iš bularijų paimtų bulių perspausdinama įvairiuose didžiuosiuose istorinių šaltinių leidiniuose, vyskupijų istorinių šaltinių sąvaduose. Be to, skelbiami įvairūs teminiai rinkiniai (Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a. 1987; lotynų ir lietuvių kalbomis).
2452