Bulgãrijos konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
Nacionalinio Susirinkimo rūmai Sofijoje (1884–86, architektas K. Jovanović)
Pagal 1991 Konstituciją (taisyta daug kartų, paskutinį kartą 2015) Bulgarija – parlamentinė respublika. Valstybės vadovas, kariuomenės vyriausiasis vadas ir Nacionalinio saugumo tarybos pirmininkas yra prezidentas, renkamas 5 metams tiesioginiais visuotiniais rinkimais. Kartu su prezidentu renkamas viceprezidentas, juo tampa antras pagal surinktų balsų skaičių kandidatas į prezidentus. Prezidentui negalint eiti pareigų jas perima viceprezidentas. Įstatymus leidžia vienerių rūmų parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas (Narodno Sobranije), kurį sudaro 240 narių, renkamų tiesioginiais visuotiniais rinkimais 4 metams. Prezidentas turi atidedamojo veto teisę: jis gali grąžinti Nacionalinio Susirinkimo įstatymų projektus tolesniam svarstymui, bet neturi teisės jų atmesti. Konstitucijos pataisoms priimti ar jai keisti renkamas Didysis Nacionalinis Susirinkimas, kurį sudaro apie 400 narių.
Aukščiausioji vykdomoji valdžia priklauso Ministrų Tarybai.
Vietos valdžia
Bulgarija padalyta į 28 sritis. Sritims administruoti Ministrų Taryba skiria valdytojus. Vietos savivaldybių tarybas gyventojai renka tiesioginiais visuotiniais rinkimais 4 metams.
Teismų sistema
Veikia Konstitucinis Teismas (sudaro 12 teisėjų, renkamų 9 metams), Aukščiausiasis Administracinis Teismas, Aukščiausiasis Kasacinis Teismas, apeliaciniai, karo ir sričių teismai. Aukščiausioji Teisėjų Taryba atsakinga už teisėsaugos institucijų veiklą.
Nacionalinės šventės
Nacionalinės šventės: kovo 3 – Išsivadavimo diena, rugsėjo 22 – Nepriklausomybės diena.
2271
Bulgarijos partijos ir profsąjungos
Bulgarijos ginkluotosios pajėgos