folkloro festivalio dalyviai

tarptautinio liaudies muzikos festivalio koncertas Plovdivo romėnų amfiteatre

Bulgãrijos mùzika.

Liaudies muzika

Liaudies muzika susiklostė iš Balkanų pusiasalio šiaurėje gyvenusių tautų (trakų, slavų, tiurkų kilmės protobulgarų ir kitų) muzikinio folkloro. Liaudies melodiką, ypač ritmiką, paveikė ir apie 500 m. kraštą valdžiusios Osmanų imperijos muzikinė kultūra. Išplėtotose melodijose, turtingose melizmų, pasitaiko mikrotonų. Ritmika labai įvairi. Apeiginėse, darbo dainose vyrauja laisva, beakcentė ritmika. Šokių melodijoms būdingi sudėtiniai ir kintantys metrai, netolygaus ritminio pulso, asimetrinio ritmo formulės (vadinamieji bulgariškieji ritmai). Kai kuriuose Bulgarijos rajonuose esama dvibalsio arba tribalsio dainavimo su sekundų ir kvartų sąskambiais tarp melodijos ir ją lydinčių balsų. Pagrindiniai liaudies muzikos instrumentai: gusla, godulka (strykiniai chordofonai), tambūra, drunka (gnaibomieji chordofonai), gaida, kavalas (pučiamieji aerofonai).

Bažnytinė muzika

9 a. bulgarams priėmus krikščionybę ėmė klostytis ir bažnytinė muzika, turinti liaudies muzikos elementų. Jos tolesnei raidai turėjo įtakos Bizantijos muzikinė kultūra. Žymiausias 13–14 a. Bizantijos bažnytinės muzikos kūrėjas ir teoretikas Jonas Kukuzelis buvo bulgarų kilmės. Bulgarijos bažnytinė muzika paveikė rusų ir kitų slavų bažnytinę muziką.

Profesionalioji muzika 19 a.–20 a. pirmoje pusėje

14 a. pabaigoje turkų priespauda visiškai sustabdė bulgarų profesionaliosios muzikos raidą. Nuo 19 a. vidurio buityje paplito mėgėjiškas muzikavimas, atsirado nedidelių chorų, pučiamųjų orkestrų. 1878 atkūrus Bulgarijos valstybę muzikinis gyvenimas pagyvėjo. 1890 įsteigta Operos ir dramos draugija, 1891 nuo jos atsiskyrė operos trupė. 1908 įkurta Bulgarų operos draugija (1922 suvalstybinta). Pirmieji profesionalūs kompozitoriai buvo E. Manolovas (1860–1902), A. Bukoreštlijevas (1870–1950), P. Pipkovas (1871–1942), D. Christovas, A. Morfovas (1880–1934). 20 a. pradžioje greta vyraujančių choro ir kamerinės muzikos kūrinių sukurtos pirmosios operos (E. Manolovo Varguolė 1900, G. Atanasovo Gergana 1916), simfonijos (N. Atanasovo I simfonija, 1912). Bulgarijos muzika suklestėjo po I pasaulinio karo. 1921 įsteigta valstybinė muzikos akademija ir Sofijos opera, 1928 – simfoninis orkestras. Kūrė kompozitoriai P. Vladigerovas (1899–1978; opera Caras Kalojanas 1936; instrumentiniai koncertai), L. Pipkovas (operos Devyni Janos broliai 1937, Momčil 1948), P. Stainovas (1896–1977; simfoniniai kūriniai), V. Stojanovas (opera Salambo 1940). Jų kūrybai būdinga vėlyvųjų vokiečių romantikų, prancūzų impresionistų, 19–20 a. pradžios rusų kompozitorių stiliaus bruožai, pabrėžtas tautinis savitumas.

Muzika 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje

Po II pasaulinio karo bulgarų muzikai įtakos turėjo rusų sovietinė muzika. Pagausėjo masinių žanrų (kantatų, oratorijų), programinių kūrinių. Žymiausi kompozitoriai: F. Kutevas (1903–82), G. Dimitrovas (1904–79), M. Goleminovas (1908–2000), S. Obreteniovas (1909–55), P. Chadžijevas (1912–92), jaunesnės kartos T. Popovas (g. 1921), A. Raičevas, K. Ilijevas (1924–88), L. Nikolovas (g. 1922), I. Marinovas (g. 1928), A. Tanevas (1928–96), C. Cvetanovas (g. 1931), P. Stojanovas (g. 1931), D. Christovas (1875–1941), V. Kazandžijevas (g. 1934), I. Spasovas (g. 1934), N. Stoikovas (g. 1936), K. Kiurkčijskis (g. 1936), B. Abraševas (g. 1936), G. Minčevas (g. 1939), A. Josifovas (g. 1940), A. Tekelijevas (g. 1942), E. Tabakovas (g. 1947), S. Dragostinovas (g. 1948), G. Arnaudovas (g. 1955), M. Goleminovas (g. 1956), A. M. Ravnopolska-Dean (g. 1960), G. Andrejevas (g. 1968), D. Tabakova (g. 1980), A. Fol (g. 1981) ir kiti. 20 a. 9 dešimtmetyje Bulgarijos muzikoje atsirado stilistinio atsinaujinimo tendencijų, išryškėjo šiuolaikinių Vakarų Europos ir kitų užsienio kompozitorių įtaka.

Žymesni atlikėjai

Reikšmingų muzikologijos darbų parašė S. Petrovas (g. 1916), V. Kristevas (g. 1919), P. Stojanovas, D. Christovas. Žymesni bulgarų atlikėjai: dainininkai P. Raičevas (1887–1960), Ch. Morfova (1889–1936), E. Nikolaji (1905–33), Ch. Brimbarovas (1905–74), L. Velič (1916–96), D. Uzunovas (1922–85), N. Nikolovas (g. 1925), N. Giaurovas, B. Christovas, R. Kabaivanska (g. 1934), N. Giuzelevas (g. 1936), G. Dimitrova, V. Kacarova (g. 1966), pianistai T. Jankova (1907–83), O. Libichas (1912–60), J. Bukovas (g. 1923), K. Ganevas (g. 1925), A. Vaisenbergas (g. 1929), A. Dikovas (g. 1938), J. Drenikovas (g. 1945), L. Angelovas (g. 1961), smuikininkai N. Simeonova (1904–59), V. Abadžijevas (1926–78), E. Kamilarovas (g. 1928), D. Šneiderman (g. 1931), G. Badevas (g. 1939), S. Milanova (g. 1945), M. Minčevas (g. 1950), klarnetininkas S. Dimitrovas (g. 1919), fleitininkė L. Ošavkova (g. 1942), dirigentai A. Naidenovas (1899–1995), R. Raičevas (g. 1919), D. Petkovas (1923–87), K. Ilijevas (1924–88), I. Marinovas (g. 1928), D. Dimitrovas (g. 1929), E. Janevas (g. 1932), D. Manolovas (g. 1940), V. Arnaudovas (1933–92), G. Robevas (g. 1934).

Muzikinės institucijos

Yra 8 muzikiniai teatrai (Sofijos opera, teatrai Rusėje, Plovdive, Varnoje, Burgase ir kiti), 15 simfoninių orkestrų, 8 kameriniai orkestrai, S. Obretenovo choro kapela, F. Kutevo folkloro ansamblis. Veikia Bulgarijos kompozitorių sąjunga (įkurta 1947), Muzikos ir šokio veikėjų sąjunga (nuo 1965), Bulgarijos mokslų akademijos Menotyros institutas (nuo 1954), P. Vladigerovo muzikos akademija, Muzikos ir šokio meno akademija (Plovdive; įkurta 1944 kaip Muzikos pedagoginis institutas), 10 vidurinių muzikos mokyklų. Kasmet rengiami 6 tarptautiniai muzikos festivaliai (Sofijos muzikos savaitės, Kovo muzikos dienos Rusėje, kamerinės muzikos festivaliai Plovdive, Varnos vasara ir kita), įvairūs konkursai (jaunųjų operos dainininkų Sofijoje, estrados artistų Auksinis Orfėjas Neseberyje).

2309

Bulgarijos kultūra

Bulgarija

Bulgarijos gamta

Bulgarijos gyventojai

Bulgarijos konstitucinė santvarka

Bulgarijos partijos ir profsąjungos

Bulgarijos ginkluotosios pajėgos

Bulgarijos ūkis

Bulgarijos istorija

Bulgarijos santykiai su Lietuva

Bulgarijos švietimas

Bulgarijos literatūra

Bulgarijos architektūra

Bulgarijos dailė

Bulgarijos choreografija

Bulgarijos teatras

Bulgarijos kinas

Bulgarijos žiniasklaida

Bulgarijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką