Bulgarijos švietimas

Bulgãrijos švietmas

Švietimo sistemos raida

9 a. pabaigoje slavų švietėjų Kirilo ir Metodijaus mokiniai įsteigė pirmąsias mokyklas (cerkvių ir vienuolynų).

Pirmoji pasaulietinė mokykla įsteigta 1835 Gabrove (nuo 1873 gimnazija). 1870 Bulgarijoje veikė apie 2000 mokyklų. 1880 paskelbtas keturmetis privalomas pradinis mokslas, pradėtos steigti profesinės mokyklos. 1921 įvestas septynmetis privalomas, 1947 nemokamas ir privalomas 7–15 metų vaikų mokymas, mokykla atskirta nuo Bažnyčios, tautinėms mažumoms suteikta teisė mokytis gimtąja kalba. 1959 paskelbtas privalomas aštuonmetis mokslas, į bendrojo lavinimo programą įtrauktas profesinis mokymas.

Švietimui vadovauja Švietimo ir mokslo ministerija.

Ikimokyklinis ir bendrasis ugdymas

Ikimokyklines įstaigas lanko 3–6 metų vaikai (1999/2000 buvo 3430 ikimokyklinių įstaigų, 212 000 vaikų, 20 020 pedagogų). Bendrojo lavinimo mokymas (nuo 1998 – 12 metų) apima pradinę (4 metai), pagrindinę (4 metai) ir vidurinę (4 metai) mokyklą. Vaikai pradinę mokyklą pradeda lankyti nuo 7 metų. Baigę pagrindinę mokyklą (progimnaziją) mokiniai toliau gali mokytis vidurinėse mokyklose (gimnazijose) arba profesinėse vidurinėse mokyklose ir profesinėse technikos mokyklose (4–5 metai). 1999/2000 buvo 3010 bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų (887 210 mokinių; 65 890 mokytojų), 521 profesinė technikos mokykla (135 340; 17 500).

Neįgaliųjų mokymas

Neįgalūs vaikai mokosi specialiosiose mokyklose (pensionuose). 1999/2000 buvo 146 specialiosios mokyklos (15 980; 2600).

Aukštasis mokslas

Sofijos universitetas

Aukštasis mokslas iš dalies mokamas. 2000 buvo 47 neuniversitetinės (18 460 studentų, 2370 dėstytojų), 42 valstybinės universitetinės (242 860; 24 370) ir 9 privačios aukštosios mokyklos. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Sofijos (įkurtas 1888), Nacionalinės ir pasaulinės ekonomikos (įkurtas 1920 Sofijoje), Ekonomikos (įkurtas 1920 Varnoje), Architektūros, inžinerinės statybos ir geodezijos (įkurtas 1942 Sofijoje), Chemijos technologijos ir metalurgijos (įkurtas 1953 Sofijoje), Kasybos ir geologijos (įkurtas 1953 Sofijoje), Medicinos (įkurtas 1954 Sofijoje), Plovdivo (įkurtas 1961), Technikos (įkurtas 1962 Varnoje), Technikos (įkurtas 1964 Gabrove), Bulgarijos naujasis (įkurtas 1991 Sofijoje) universitetai, D. Cenovo ekonomikos (įkurta 1912 Svištove), Aukštoji karo jūreivystės (įkurta 1881 Varnoje) akademijos, Aukštasis medicinos institutas (įkurtas 1974 Plevene).

Mokslų akademija

Svarbiausia mokslo įstaiga – Bulgarijos mokslų akademija (įkurta 1911).

Bibliotekos ir muziejai

Nacionalinė šventųjų Kirilo ir Metodijaus biblioteka (Sofija)

Nacionalinė meno galerija (Sofija)

Veikia apie 8700 bibliotekų ir daugiau kaip 200 muziejų; didžiausios bibliotekos: Nacionalinė šventųjų Kirilo ir Metodijaus biblioteka (įkurta 1878), Sofijos universiteto (įkurta 1788), Bulgarijos mokslų akademijos (įkurta 1911).

Svarbiausi muziejai: Nacionalinis archeologijos (įkurtas 1878 Sofijoje), Karo ir istorijos (įkurtas 1904–1907 Plevene), Nacionalinis etnografijos (įkurtas 1906 Sofijoje), Nacionalinė meno galerija (įkurta 1948 Sofijoje).

Bulgarijos kultūra

2271

Bulgarija

Bulgarijos gamta

Bulgarijos gyventojai

Bulgarijos konstitucinė santvarka

Bulgarijos partijos ir profsąjungos

Bulgarijos ginkluotosios pajėgos

Bulgarijos ūkis

Bulgarijos istorija

Bulgarijos santykiai su Lietuva

Bulgarijos literatūra

Bulgarijos architektūra

Bulgarijos dailė

Bulgarijos muzika

Bulgarijos choreografija

Bulgarijos teatras

Bulgarijos kinas

Bulgarijos žiniasklaida

Bulgarijos lietuviai