Bulgãrijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Bulgarijos BVP struktūra (2017)
Bulgarija yra ekonomiškai silpniausia Europos Sąjungos valstybė, priklausoma nuo energetinių išteklių importo iš Rusijos. Ūkis plėtojamas netolygiai. 2017 BVP sudarė 56,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 153,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 8081 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerį (pagal perkamosios galios paritetą – 21 800 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra parodyta diagramoje. Infliacija 1,2 % (2017). Užsienio skola 42,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2017).
Pramonė
Rytų Maricos telkinyje, Perniko, Sofijos, Burgaso, Blagojevgrado, Bobovdolo apylinkėse kasama lignitas ir rusvosios anglys, tarp Gabrovo ir Sliveno ir į šiaurę nuo Sofijos – akmens anglys, prie Kavarnos, Vracos, Burgaso, Panagiurištės ir Pazardžiko gaunama nafta, Vracos ir Varnos apylinkėse – gamtinės dujos. Be to, kasama geležies, vario, cinko, švino, mangano rūdos, auksas, sidabras, boksitas. Bulgarijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2016 pagaminta 42,3 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. 39 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės, 20 % – atominės elektrinės, 23 % – hidroelektrinės. Veikia Kozlodujaus atominė elektrinė (prie Dunojaus).
| 1999 | 2010 | 2016 | |
|---|---|---|---|
| nafta, tūkst. tonų | 39 | 180* | 200* |
| gamtinės dujos, mln. kubinių metrų | 27 | 12 | 94 |
| rusvosios anglys, tūkst. tonų | 3 074 | 2 200 | ... |
| lignitas, tūkst. tonų | 22 660 | 25 000 | ... |
| akmens anglys, tūkst. tonų | 106 | 25 | ... |
| geležies rūda (metalo kiekis rūdoje), tūkst. tonų | 466 | ... | ... |
| vario koncentratas, tūkst. tonų | 97 | 105 | 71 |
| švino koncentratas, tūkst. tonų | 11 | 13 | 20 |
| cinko koncentratas, tūkst. tonų | 11 | 11 | 11 |
| mangano rūda (metalo kiekis rūdoje), tūkst. tonų | 11 | 11 | 19 |
| auksas, kilogramų | 1 030 | 4 400 | 7 920 |
* tūkst. barelių
automobilių gamykla Loveče
Apdirbamoji pramonė sukuria 16,6 % BVP (2016); jos svarbiausios šakos – chemijos ir naftos chemijos, maisto pramonė, metalurgija, mašinų gamyba. Chemijos pramonė gamina mineralines trąšas, dažus, kalcinuotąją sodą ir kaustinę sodą, plastikus, kaučiuką, poliamidinį, poliesterinį, cheminį ir sintetinį pluoštą; gamybos centrai – Burgasas, Vraca, Rusė, Plevenas, Devnia, Sofija. Naftos pramonė perdirba daugiausia atvežtinę žaliavą; didžiausios įmonės Burgase, Rusėje, Plevene. Maisto pramonės svarbiausios šakos: tabako, cukraus, vyno, rožių aliejaus (pirmoji vieta pasaulyje pagal gamybą ir eksportą), augalinio aliejaus, vaisių ir daržovių perdirbimo, mėsos, žuvų. Spalvotoji (švinas, cinkas lydomi Kerdžalyje, Plovdive, varis – Pirdope, Sofijoje, aliuminis – Šumene) ir juodoji (plienas, ketus liejamas Sofijos apylinkėse, daugiausia Pernike) metalurgija, mašinų (elektrovežių, motorvežių, liftų, žemės ūkio, maisto, lengvosios, kasybos pramonės įrangos, metalo pjovimo ir apdirbimo staklių) gamyba, laivų statyba, elektrotechnikos, tekstilės (vilnonių, medvilninių, šilkinių audinių, kilimų) ir trikotažo, siuvimo, odos, kailių, parfumerijos ir kosmetikos, medžio apdirbimo, popieriaus ir plaušienos, statybinių medžiagų, stiklo, medicinos pramonė. Bulgarijos pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
| 1998 | 2016 | |
|---|---|---|
| elektros energija, mln. kilovatvalandžių | 42,7 | 42,3 |
| metalo apdirbimo staklės, vienetų | 1 761 | ... |
| televizoriai, vienetų | 2 800 | ... |
| koksas, mln. tonų | 1,2* | ... |
| ketus ir jo lydiniai, mln. tonų | 1,5* | ... |
| plienas, mln. tonų | 2,5* | 0,9 |
| varis, tūkst. tonų | 32,1 | 260 |
| švinas, tūkst. tonų | 79,9 | 100,8 |
| cinkas, tūkst. tonų | 72,7 | 75,8 |
| sieros rūgštis (100 %), tūkst. tonų | 498,9 | ... |
| kalcinuotoji soda (98 %), tūkst. tonų | 866,1* | ... |
| azoto trąšos, tūkst. tonų | 262,8 | ... |
| fosforo trąšos, tūkst. tonų | 91,4 | ... |
| medvilniniai audiniai, mln. kubinių metrų | 80,1 | 9,6 |
| vilnoniai audiniai, mln. kubinių metrų | 8,6 | 1,6 |
| dirbtinis pluoštas, mln. kubinių metrų | 18,9* | ... |
| cukrus, tūkst. tonų | 130 | ... |
| vynas, mln. hektolitrų | 2,3 | 1,6 |
| cigaretės ir cigarai, tūkst. tonų | 33,2 | ... |
*1996
Bioprodukcinis ūkis
rožių laukai Kazanleko slėnyje
Žemės ūkio naudmenos užima 5,0 mln. hektarų (2016), iš jų 3,5 mln. hektarų – dirbamoji žemė, 1,4 mln. hektarų – pievos ir ganyklos, 0,1 mln. hektarų – sodai. Svarbiausi žemės ūkio rajonai: Dunojaus lyguma, Aukštutinės Trakijos žemuma ir Juodosios jūros pakrantė. Žemdirbystė sukuria daugiau kaip 70 % žemės ūkio produkcijos. Apie 65 % visų javų pasėlių – kviečiai; be to, auginama kukurūzai, miežiai, rugiai, avižos (Bulgarijos šiaurėje), saulėgrąžos, ryžiai (pietuose). Tarpukalnių slėniuose auginama mėtos, levandos, tabakas, vynmedžiai, daržovės, Kazanleko slėnyje – rožės. Bulgarijos pietvakariuose auginami vilnamedžiai. Aukštutinės Trakijos žemumoje, Sofijos, Kiustendilo, Burgaso apylinkėse – sodininkystė (obelys, slyvos, persikai, abrikosai, alyvmedžiai, figmedžiai, citrusiniai augalai). Daržininkystė. Bulgarijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos. Gyvulių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Miškų ūkis (kertama Rilos, Rodopų kalnų spygliuočių ir Balkanų kalnų ąžuolų ir bukų miškai). Žvejyba (8521 tona žuvų, 2017).
| 1990 | 2000 | 2010 | 2016 | |
|---|---|---|---|---|
| kviečiai | 5 292 | 2 775 | 4 095 | 5 663 |
| miežiai | 1 387 | 676 | 833 | 690 |
| kukurūzai | 1 221 | 818 | 2 047 | 2 226 |
| tabakas | 77 | 70 | 41 | 15 |
| saulėgrąžos | 389 | 423 | 1 536 | 1 838 |
| bulvės | 433 | 398 | 251 | 127 |
| pomidorai | 846 | 410 | 115 | 141 |
| žaliosios paprikos | 227 | 198* | 69 | 72 |
| vynuogės | 731 | 449 | 230 | 211 |
| obuoliai | 411 | 89 | 43 | 45 |
| slyvos | 123 | 62 | 34 | 49 |
| persikai | 80 | 42 | 24 | 30 |
| kriaušės | 62 | 20 | 1 | 2 |
*1999
| 1990 | 2000 | 2010 | 2016 | |
|---|---|---|---|---|
| galvijai | 1 575 | 682 | 544 | 558 |
| kiaulės | 4 352 | 1 512 | 664 | 616 |
| avys | 8 130 | 2 549 | 1 368 | 1 360 |
| ožkos | 433 | 1 046 | 356 | 238 |
| naminiai paukščiai | 35 000 | 14 963 | 15 934 | 13 699 |
| 1990 | 2000 | 2010 | 2016 | |
|---|---|---|---|---|
| jautiena | 120 | 56 | 42 | 37 |
| kiauliena | 406 | 230 | 109 | 115 |
| paukštiena | 182 | 100 | 137 | 141 |
| karvių pienas | 2 101 | 1 390 | 1 092* | 989* |
| kiaušiniai | 138 | 94 | 1 438** | 1 331** |
| vilna | 41 | 12 | 3 | 3 |
| galvijų odos | 18 | 9 | ... | ... |
| avikailiai | 24 | 18 | ... | ... |
* mln. litrų
** mln. vienetų
Turizmas
Neseberis
Sozopolis
2018 Bulgariją aplankė 9,2 mln. užsienio turistų. Pajamos iš turizmo 2018 sudarė 4,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Labiausiai lankoma Juodosios jūros pakrantės kurortai (Auksinės Smiltys, Saulėtasis Krantas, Albena, Neseberis, Sozopolis), Rilos, Rodopų, Balkanų kalnai, Sofija ir jos apylinkės. Prie mineralinių versmių įsikūrę Velingrado (Rodopų kalnuose), Chisarios (Antibalkanuose), Kiustendilo, Sapareva Banios (Rilos kalnuose), Sandanskio (Pirino kalnuose) balneologijos ir klimato kurortai. Alpinizmas.
Transportas ir ryšiai
Varna
Automobilių kelių 19 902 kilometrai, iš jų su kieta danga 19 648 kilometrai (2016). Geležinkelių 5486 kilometrai, iš jų 2869 kilometrai elektrifikuoti (2016). Prie Rusės per Dunojų pastatytas geležinkelio tiltas. 68 oro uostai, iš jų 57 su kieta danga (2017); didžiausi – tarptautiniai oro uostai Sofijoje, Burgase, Varnoje. 2018 įregistruota 80 jūrų laivų. Didžiausi jūrų uostai: Varna, Burgasas. Iš Varnos į Odesą (Ukraina), Potį (Gruzija), iš Burgaso į Batumį (Gruzija) plaukia keltai. Laivuojamas Dunojus (471 kilometras). Didžiausi upių uostai: Rusė, Lomas. Dujotiekių 2765 kilometrai, naftotiekių 346 kilometrai, naftos produktotiekių 378 kilometrai (2017).
Bankai
1991 baigta formuoti dviejų lygių bankų sistema: centrinis bankas – Bulgarijos liaudies bankas (Belgarska Narodna Banka, įkurtas 1879, būstinė Sofijoje) ir komerciniai bankai. Be centrinio banko ir Valstybinio taupomojo banko, 1992 09 veikė daugiau kaip 80 komercinių bankų. Prasidėjus bankų koncentracijai, 1992 pabaigoje įsikūrė Jungtinis Bulgarijos bankas (būstinė Sofijoje, susijungė 22 komerciniai bankai), 1993 – Expressbank (būstinė Varnoje, susijungė 12 bankų) ir Hebrosbank (būstinė Plovdive, susijungė 11 bankų). 1996 viduryje veikė 47, 2002 viduryje – 35, 2017 pabaigoje – 27 komerciniai bankai (iš jų 5 – užsienio bankų skyriai). Didžiausi komerciniai bankai – UniCredit Bulbank (įkurtas 2007, būstinė Sofijoje), DSK Bank (įkurtas 1951, iki 1999 Valstybinis taupomasis bankas, būstinė Sofijoje). Veikia vertybinių popierių birža Bulgarijos vertybinių popierių birža – Sofija (įkurta 1991). Bulgarijos piniginis vienetas – levas, lygus 100 stotinkų, įvestas 1880, nuo 2002 susietas su euru (santykiu 1,95583 levo = 1 euras).
Užsienio prekyba
Bulgarijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2017)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2017 eksportuota prekių už 31 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 34,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama drabužiai ir avalynė, varis, mašinos ir įranga, ketus, plienas, naftos produktai, maisto produktai (kviečiai, tabakas, vynas, konservai, rožių aliejus), vaistai. Daugiausia importuojama mašinos ir įranga, vario rūda, žalia nafta, chemijos pramonės produktai, plastikai, vaistai, automobiliai. Užsienio prekybos partneriai – diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2017 į Bulgariją eksportavo prekių už 59,6 mln. eurų (daugiausia eksportuojamos trąšos, mašinos ir įranga, transporto priemonės), iš Bulgarijos importavo už 72,2 mln. eurų (daugiausia importuojami vaistai, mašinos ir įranga).
2764
2271
-Bulgarijos pramonė; -Bulgarijos žemės ūkis; -turizmas Bulgarijoje; -Bulgarijos transportas; -Bulgarijos bankai; -Bulgarijos užsienio prekyba; -Bulgarijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Bulgarijos konstitucinė santvarka
Bulgarijos partijos ir profsąjungos
Bulgarijos ginkluotosios pajėgos