buna
bunà (vok. Buhne), bnė, pùstvankė, hidrotechninis statinys – pusinė (iš vieno galo nesiekianti kranto) užtvanka ar jų grupė. Statoma statmenai arba beveik statmenai nuo kranto į jūrą, ežerą ar upę iš grunto, akmenų, betono, žabinių. Būna apsemiama, sauganti nuo paplovimo kranto statinių (dambų, atraminių sienų) pamatus, neapsemiama ir laikinai apsemiama per poplūdžius. Bunomis reguliuojama upės vaga, saugomi ežero, tvenkinio, jūros krantai, kad jų neardytų bangos ir tėkmė. Lietuvoje bunų yra Nemune ties Kaunu ir Smalininkais, Kuršių mariose ties Nida ir kitur.