bunčiùkininkas, 16–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pareigybė. Įsteigė Steponas Batoras (valdė 1576–86). Saugojo bunčiukus per šventes ir karo žygius. Bunčiukininkais buvo renkami turtingų ir įtakingų bajorų, nusipelniusių centro pareigūnų, pulkininkų ir kiti vaikai. 18 a. pabaigoje pareigybė tapo labiau garbės titulu; 1795 Rusijai užgrobus Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę panaikinta.
1935