Buriãtijos lietùviai
Staraja Brianė – viena lietuvių tremties vietų Buriatijoje (apie 1950)
1948 06 į Buriatiją iš SSRS okupuotos Lietuvos atitremta apie 12 000 žmonių ir išskirstyta po Zaigrajevo, Chorinsko, Kižingos rajonų miško pramonės ūkius. Tremtiniai kirto ir plukdė mišką, gabeno, krovė rąstus, tiesė kelius ir geležinkelius. Iš pradžių gyveno karo belaisvių japonų lageriuose, žeminėse, barakuose, pas vietos žmones. Badavo, daug žmonių, ypač vaikų ir senelių, mirė, daug žuvo ar buvo sužaloti dirbdami miško ruošos ir plukdymo darbus. Iškirtus mišką vienoje vietoje statė naujas gyvenvietes ir kėlėsi į jas; senosios sunykdavo. 1951–52 Buriatijos lageryje Nr. 505 kalėjo 160 lietuvių. 1956–60 dauguma tremtinių grįžo į Lietuvą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai yra nustatę 55 lietuvių tremties vietas Buriatijoje; išlikusios 8 lietuvių tremtinių kapinės ir 18 kaimų ar išnykusių darbininkų gyvenviečių kapinių, kur lietuviai buvo laidojami kartu su vietos gyventojais ar kitų tautybių tremtiniais.
1988–91 į Buriatiją buvo nuvykusios kelios buvusių tremtinių ekspedicijos ir pavieniai asmenys. Buvo tvarkomos kapinės, kai kuriose pastatyta atminimo kryžių, daugelio lietuvių palaikai parvežti į Lietuvą. 1992 į Buriatiją buvo nuvykusi Lietuvos deportuotų asmenų palaikų perkėlimo ir socialinės pagalbos komiteto ekspedicija, 1999 – Pasaulio lietuvių bendruomenės delegacija, 2000, 2009, 2013 ir 2015 – bendrijos Lemtis, 2007 – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, 2009 – Misijos Sibiras, 2018 – viešosios įstaigos Bistrampolio dvaras ekspedicija. 1999 Ulan Udėje įkurta Buriatijos lietuvių kultūros bendrija (2018 pirmininkas Bernardas Razgus) nuolat rūpinasi lietuvių tremtinių kapų priežiūra. 1959 Buriatijoje gyveno 1529, 1970 – 301, 1979 – 359, 1989 – 604, 1999 – apie 400 lietuvių.
Lietuviai tremtiniai Novoiljinsko miško apdirbimo įmonėje (1950)
Didžiosios tremtys. Buriatija. 1948 m. Vilnius 2018.
-Buriatija
1077