Giedrius Gužys Lazer jachtų klasės varžybose Atėnų olimpinėse žaidynėse (2004)

buriãvimas, vandens sporto šaka – lenktynės sportinėmis jachtomis.

Taisyklės

Lenktyninėmis jachtomis (24 tarptautinių klasių) lenktyniaujama atvirame vandens plote, trikampėje 8–15 jūrmylių distancijoje, kur įrengiami specialūs ženklai, nurodantys jachtų plaukimo kryptį. Kreiserinės jachtos pritaikytos ilgesnėms jūrų kelionėms (įgula – 6 žmonės ir daugiau). Buriavimo lenktynės (regatos) būna: klasinės (kiekviena įgula plaukia savo jachta), su persėdimu (įgulos keičiasi jachtomis) ir estafetės. Laimėtojas nustatomas pagal kelių (dažniausiai septynių) plaukimų taškų sumą. Moterys varžybose dalyvauja lygiomis teisėmis su vyrais.

Istorija

Buriavimas atsirado 18 a. Didžiojoje Britanijoje. 1720 Airijoje įsteigtas pirmasis jachtklubas. Karaliaučiuje pirmasis jachtklubas Rhe įsteigtas 1855. Nuo 1851 rengiamos tarptautinės Amerikos taurės (American Cup) buriavimo regatos. Pirmosios jachtų lenktynės per Atlanto vandenyną įvyko 1866. 1907 įkurta Tarptautinė buriavimo federacija (International Sailing Federation, ISAF; 2021 vienijo 144 nacionalines federacijas). 1908 buriavimas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Rengiami buriavimo pasaulio (nuo 1922), Europos (nuo 1932) čempionatai, tradicinės kasmetinės transokeaninės lenktynės: Amerika–Europa, Amerika–Havajų salos. Geriausių buriavimo rezultatų yra pasiekę Skandinavijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Australijos, Prancūzijos, Brazilijos sportininkai.

Lietuvoje

Klaipėdoje, Kuršių mariose, buriavimas pradėta kultivuoti 19 a. 7 dešimtmetyje ten gyvenusių anglų. 1869 įvyko pirmoji Klaipėdos buriavimo regata. 1884 įkurta Klaipėdos buriavimo draugija (Memeler Segel-Verein, MSV) – pirmas buriavimo klubas Lietuvoje. Jam 1884 priklausė 14 narių, 1897 – 81 narys. Nepriklausomoje Lietuvoje buriavimas atgaivintas 20 a. 3 dešimtmetyje. 1921 Kaune įkurtas Lietuvos Jacht Klubas, kuris kultivavo įvairias vandens sporto šakas, kaip pramogą – ir buriavimą. 1924 Klaipėdoje įkurtas jūrų skautų skyrius, jo nariai 1926 pradėjo jūrų keliones burlaiviu Budys. 1929 įkurtas Klaipėdos jachtklubas. 1933 jachta Gulbė (kapitonas Kristupas Plonaitis) nuplaukė į Londoną. 1935 susikūrė Lietuvos buriavimo sąjunga ir tapo Tarptautinės buriavimo federacijos nare. 1936–37 Klaipėdoje veikė buriavimo mokykla. 1937 jachta Žalčių karalienė (kapitonas Fricas Bernardas Buntinas) laimėjo pirmą vietą Gotlando (Švedija) regatoje. 1938 Klaipėdoje surengta Lietuvos tautinės olimpiados buriavimo regata, Klaipėdoje ir Nidoje įvyko tarptautinė regata. 1939 Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą buriuotojų veikla nutrūko. Šiaulių buriuotojų iniciatyva 1943 Rėkyvos ežere surengtas Lietuvos čempionatas mažomis jachtomis jolėmis.

Po Antrojo pasaulinio karo atkurtas Klaipėdos jachtklubas (1946), įkurtas jo filialas Trakuose. 1947 Kuršių mariose surengta regata, nuo 1948 Lietuvos čempionatai vyko Kuršių mariose (jūrinė dalis) ir Trakuose (ežerinė dalis). 1960 įkurta Lietuvos buriavimo federacija. Kauno mariose 1959 įvyko pirmosios varžybos, 1963 – SSRS buriavimo jolėmis pirmenybės. 1969 regatoje Lenkijoje Drakono (kapitonas Balys Žumbakys) ir Žvaigždžių (kapitonas J. Vilemas) klasių įgulos laimėjo pirmas vietas. Jūrinis buriavimas atgaivintas 1967. Lietuvos buriuotojai kreiserinėmis jachtomis aplankė daugelį Baltijos jūros uostų, buvo išplaukę į Šiaurės jūrą. Jachtos Lietuva (kapitonas Osvaldas Kubiliūnas) ir Nerija (kapitonas Algimantas Zaviša) kreiserinių jachtų SSRS varžybose Baltijos jūroje laimėjo pagrindinius prizus. 1982 B. Žumbakio vadovaujama Žalčių karalienė ir Igno Minioto Audra laimėjo pirmas vietas Vokietijos Demokratinės Respublikos regatoje. 1989 jachtos Lietuva (kapitonai O. Kubiliūnas ir Steponas Kudzevičius), Audra (kapitonai I. Miniotas ir Arūnas Kazakevičius), Dailė (kapitonas Žvaigždras Drėma) atliko transatlantinį žygį nuo Klaipėdos iki Niujorko ir atgal.

Pasaulį 1992–93 apiplaukė Lietuva (kapitonas S. Kudzevičius), 1993–94 Laisvė (kapitonas I. Miniotas; 1994 apiplaukė Pietų Amerikos Horno kyšulį). 1998 Lietuvos buriavimo komanda (Raimondas Šiugždinis, Giedrius Gužys ir Jurgita Maleckaitė) tapo pasaulio čempione Laser Radial klasėje. Šioje klasėje R. Šiugždinis pripažintas vienu žymiausių 20 a. paskutinio dešimtmečio pasaulio buriuotojų. 2008 Pekino olimpinėse žaidynėse Laser Radial jachtų klasėje G. Volungevičiūtė‑Scheidt iškovojo sidabro medalį, 2012 Londono – 6 vietą, 2016 Rio de Žaneiro – 7 vietą. 2018 buriavimą kultivavo 564 sportininkai, dirbo 23 treneriai.

L: V. Butkus Gero vėjo Klaipėda 2002; A. Dovydėnas Buriavimas Vilnius 2003.

Kauno jachtklubas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką