burlaivis

bùrlaivis, bùrinis lavas, vėjo varomas laivas, turintis burių įrangą.

Tipai

burlaivių tipai: 1, 2, 3, 4 – ketai (1 – su Bermudų, 2 – su špritine, 3 – su lotyniškąja, 4 – su liugerio bure); 5 ir 6 – šliupai (5 – su gafelinėmis, 6 – su Bermudų burėmis), 7 – tenderis, 8 – jolas, 9 – kečas, 10 – škuna su stakselinėmis burėmis, 11 – marselinė škuna, 12 – brigantina, 13 – barkentina, 14 – barkas, 15 – brigas, 16 – pilnasis laivas

Valdomas vairu ir burėmis. Turi nuo vieno iki septynių stiebų. Svarbiausi burlaivių tipai: ketas – vienstiebis su viena bure; šliupas – vienstiebis su dviem burėmis; tenderis – vienstiebis, turintis ne mažiau kaip tris bures, viena jų ant stiebo, o kitos ant štagų, pritvirtintų burlaivio priekyje tarp stiebo ir bušprito; jolas – dvistiebis su įstrižosiomis burėmis, užpakalinis stiebas mažesnis ir yra už vairo ašies; kečas – dvistiebis su įstrižosiomis burėmis, užpakalinis stiebas gerokai mažesnis už priekinį ir yra prieš vairo ašį; škuna – ne mažiau kaip dviejų stiebų su įstrižosiomis burėmis ant visų stiebų; marselinė škuna turi ant priekinio stiebo papildomas tiesiąsias bures; brigantina – dvistiebis su tiesiosiomis burėmis ant priekinio stiebo ir įstrižosiomis ant užpakalinio stiebo; barkentina – trijų penkių stiebų su tiesiosiomis burėmis ant priekinio stiebo ir įstrižosiomis ant kitų stiebų; barkas – ne mažiau kaip trijų stiebų su tiesiosiomis burėmis ant visų stiebų, išskyrus paskutinį, ant kurio yra įstrižosios burės; brigas – dvistiebis su tiesiosiomis burėmis ant abiejų stiebų; pilnasis laivas – ne mažiau kaip trijų stiebų su tiesiosiomis burėmis ant visų stiebų.

Linijinis burlaivis buvo karinis laivas, turėjo tris stiebus ir du ar tris artilerijos denius, kuriuose patrankos sustatytos pagal bortus (linijomis).

Istorija

Burėmis pradėta naudotis apie penktą tūkstantmetį prieš Kristų. Senovės kinai, egiptiečiai, finikiečiai, graikai, romėnai, vėliau arabai, normanai, venecijiečiai vergų irkluojamuose laivuose įtaisydavo pagalbines bures. Žlugus vergovei (irkluotojų jėgai pabrangus), plintant prekybai ir kolonizacijai, pradėta tobulinti burlaivius. Normanai 9 a. išmoko kreicuoti (plaukti prieš vėją zigzagais). 13–16 a. Hanzos pirkliai plaukiojo plačiais, didelės grimzlės laivais – kogais – su vairu laivagalyje vietoj iki tol naudoto šoninio vairinio irklo. Iš kogų atsirado nefai (navai), barkai, karavelės. Dvistiebiai nefai buvo 35–40 m ilgio, 2,5 m pločio; grimzlė iki 3,5 m, vandentalpa iki 500 tonų. 15 a. Portugalijoje atsirado panašūs į nefus tristiebiai burlaiviai – karakai. Jie paplito Viduržemio jūros valstybėse ir Didžiojoje Britanijoje. Karakų ilgis buvo iki 50 m, plotis iki 14 m, talpa iki 600 tonų. 18 a. pabaigoje ir 19 a. pradžioje susiformavo tarptautiniai burlaivių tipai. 1845 Niujorke pastatytas kliperis Rainbow tapo gražiausių ir tobuliausių burlaivių prototipu. 1856 kliperis James Baines pasiekė rekordinį burlaivių greitį – 21 mazgą (apie 39 km/h). Ypač paplito 800–900 t talpos kliperiai, kurie vežiojo vilną, džiutą ir arbatžoles iš Australijos, Kinijos, Indijos į Europos uostus. 19 a. pabaigoje burlaivius imta keisti garlaiviais, nors kurį laiką burės dar buvo naudojamos kaip pagalbinis varytuvas. Dabar kaip transporto priemonė burlaiviai beveik nenaudojami. Nuo 20 a. pradžios iki 1954 jūrinių burlaivių tonažas sumažėjo 10 kartų ir 1954 sudarė 624 000 registrinių tonų. Nedideliais burlaiviais dar vežami kroviniai pakrančių ir vidaus vandenyse, žvejojama. Burlaiviuose mokomi jūrininkai – mokomųjų burlaivių turi beveik visos jūrų valstybės. Tai dideli laivai, dažniausiai barkai, barkentinos ar škunos. Burlaiviai dar naudojami mokslinėms ekspedicijoms, pramogai.

burlaivis (kliperis)

Lietuvoje

Lietuvoje nuo 16 a. Nemune ir Kuršių mariose plaukiojo burlaiviai su gafelinių burių įranga – baidokai; jie buvo 30–50 m ilgio, 5–7,5 m pločio, 15–70 t talpos, 1 m grimzlės. Iki 20 a. 6 dešimtmečio Kuršių mariose žvejota kurėnais. Pirmieji prekybiniai motoriniai burlaiviai buvo Jūratė ir Kastytis, jie priklausė 1919 įkurtai Lietuvos garlaivių bendrovei. Po II pasaulinio karo Klaipėdos žuvų pramonės laivynas kurį laiką turėjo dvi tristiebes krovinines škunas ir du mokomuosius burlaivius: tristiebę barkentiną ir dvistiebę škuną. 2006 Klaipėdos universitetas moksliniais tiriamaisiais ir mokomaisiais tikslais įsigijo burlaivį Brabander (pastatytas 1977 Olandijoje). Burlaivis naudojamas jūros dugno, hidrologiniams tyrinėjimams, studentų jūrinei praktikai, dalyvauja regatose, šventėse, laivų paraduose. 2016 Brabander leidosi į ilgiausią (truko 78 dienas, įveikta apie 5000 jūrmylių) ekspediciją iš Lietuvos į Islandiją ir atgal, buvo tiriamas aplinkos užterštumas, stebimas paukščių populiacijos gausumas ir kita.

burlaivis Brabander

-ketas; marselinė škuna; pilnasis laivas; linijinis burlaivis; Brabander