Būrų karas

Brų kãras, Ánglų–brų kãras, Didžiosios Britanijos 1899–1902 karas su Pietų Afrikos būrų (afrikanų) respublikomis Orane ir Transvaliu.

Priežastys

Didžioji Britanija, siekdama išplėsti valdas Pietų Afrikoje, kėsinosi užimti būrų žemes, kuriose buvo aukso ir deimantų kasyklų. Britai pareikalavo, kad būrai suteiktų rinkimų teisę užsieniečiams – britai ir sudarė jų daugumą. Transvalio prezidentui P. Krugeriui nesutikus, 1895 kilo britų maištas. Jį būrai numalšino.

Karo eiga

Didžiosios Britanijos kolonijų ministras J. Chamberlainas, atmetęs P. Krugerio reikalavimą konfliktą spręsti politinėmis priemonėmis, į Pietų Afriką pasiuntė kariuomenę (apie 47 000 žm.). 1899 10 11 Oranės ir Transvalio respublikos paskelbė Didžiajai Britanijai karą. Mobilizavę apie 30 000 žmonių, per spalį būrai apsiautė Ladysmithą (pagrindinę britų bazę Natalyje), sumušė britus prie Belmonto, Stormbergo, Magersfonteino. Sutelkę apie 250 000 žmonių kariuomenę, 1900 britai užėmė Paardebergą, Kimberley, Blumfonteiną, Pretoriją.

generolo L. Bothos būrys (atvirukas, apie 1902)

Siekdama sutrukdyti kitoms valstybėms kištis į Būrų karą, Didžioji Britanija dar 1899 perleido Vokietijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms teises į Samoa salyną, susitarė su Prancūzija dėl valdų Centrinėje Afrikoje, todėl Prancūzija ir Vokietija į konfliktą nesikišo.

Padariniai

1900 Oranės respublika buvo prijungta prie britų valdų. 1900–02 partizaninį karą, kuriam vadovavo generolai L. Botha, J. De la Rey, Ch. R. De Wetas, būrai pralaimėjo; 1902 05 31 Pretorijoje pasirašyta taikos sutartis. Abi respublikos tapo Didžiosios Britanijos kolonijomis, nuo 1910 – Didžiosios Britanijos dominijos Pietų Afrikos Sąjungos dalimi.

3061