Butãno kis
Bendroji ūkio apžvalga
Butano BVP struktūra (2017)
Butanas – ekonomiškai silpna agrarinė valstybė. 1998 BVP sudarė 354 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, jo dalis vienam gyventojui – 470 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Butano ūkis labai priklausomas nuo Indijos. BVP struktūra – diagramoje. Užsienio skola 119,6 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (1998). Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis.
Pramonė
Iškasama akmens anglių, dolomito, klinties, gipso, grafito. 99,9 % elektros energijos gamina hidroelektrinės, 0,1 % – šiluminės elektrinės. 2000 pagaminta 1,9 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos (apie 74 % jos eksportuota), sunaudota – 381 mln. kilovatvalandžių. Didžiausia hidroelektrinė – Čhukhos (338 megavatai). Apdirbamoji pramonė menka; yra nedidelių (iki 50–60 darbininkų) cemento, tekstilės (vilnos, medvilnės), popieriaus, chemijos, maisto (daugiausia alkoholinių gėrimų, vaisių ir daržovių perdirbimo) pramonės įmonių, lentpjūvių. Leidžiami pašto ženklai. Puodininkystės, audimo, pynimo, medžio drožinėjimo, metalo kalstymo, kilimų, ašmeninių ginklų, drabužių gamybos amatai.
Bioprodukcinis ūkis
Butano moterys nuima ryžių derlių
Žemės ūkio naudmenos užima apie 9 % Butano teritorijos: dirbamoji žemė – apie 3 %, pievos ir ganyklos – apie 6 %. Upių slėniuose ir kalnų šlaitų terasose auginama ryžiai, kviečiai, miežiai, kukurūzai, soros, bulvės, džiutas, grikiai, garstyčios, vilnamedžiai, pupiniai, prieskoniniai augalai (daugiausia kardamonai); Butano pietuose – sodininkystė (auginama citrusiniai augalai, obelys). Butano augalininkystės produkcija – 1 lentelėje. Veisiama avys, jakai, mulai, jaučiai, arkliai. Kalnuose – klajoklinė gyvulininkystė. Butano gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje. Žvejyba; 1998 sugauta 330 tonų žuvų. Kertamas miškas; apie 80 % medienos sunaudojama kurui, tikmedžių, santalmedžių mediena eksportuojama.
| 1999 | |
|---|---|
| ryžiai | 50 |
| kviečiai | 20 |
| kukurūzai | 70 |
| bulvės | 34 |
| daržovės | 10 |
| apelsinai | 58 |
| 1999 | |
|---|---|
| galvijai | 435 |
| mulai | 10 |
| arkliai | 30 |
| asilai | 18 |
| kiaulės | 75 |
| avys | 59 |
| ožkos | 42 |
| vištos | 310 |
| 1999 | |
|---|---|
| jautiena | 5,8 |
| kiauliena | 1,2 |
| karvių pienas | 29,0 |
| buivolių pienas | 2,7 |
| galvijų odos | 1,2 |
| avikailiai | 0,1 |
Turizmas
Paro upės slėnis ir Paro dzongas
1999 Butaną aplankė apie 7100 užsienio turistų (jų skaičius ribojamas; siekiama išvengti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai ir tradiciniam Butano gyventojų gyvenimo būdui), pajamos iš turizmo sudarė 8,7 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Didžiosios Britanijos.
Transportas ir ryšiai
Automobilių kelių yra apie 3400 kilometrų, iš jų apie 66 % su kieta danga (1997). Kalnuotose teritorijose keleiviams ir kroviniams gabenti naudojami mulai, asilai. Prie Paro yra tarptautinis oro uostas.
Bankai
Butano centrinis bankas – Royal Monetary Authority (įkurtas 1982, būstinė Timpu). 2000 dar veikė plėtros bankas (įkurtas 1988, privatizuotas 1991, Timpu) ir 2 komerciniai bankai (įkurti 1968 Phuntšolinge ir 1980 Timpu). Nuo 1993 Timpu veikia vertybinių popierių birža. Butano piniginis vienetas ngultrumas (lygus 100 četrumų) susietas su Indijos rupija; galioja ir Indijos rupija.
Užsienio prekyba
Butano užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2017)
2000 eksportuota prekių už 154 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 196 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama elektros energija (į Indiją, Bangladešą), kardamonai, gipsas, mediena, amatininkų dirbiniai, cementas, vaisiai; daugiausia importuojama nafta ir jos produktai, grūdai, mašinos, transporto priemonės ir jų dalys, audiniai. Daugiausia prekiaujama su Indija (94 % eksporto, 77 % importo, 2000).
2764
2271
-Butano pramonė; -Butano žemės ūkis; -turizmas Butane; -Butano transportas; -Butano bankai; -Butano užsienio prekyba