Caravaggio. Muzikantai (trečia figūra iš kairės, manoma, Caravaggio autoportretinis atvaizdas; aliejus, 1597, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Caravaggio (Karavãdžas), tikr. Michelangelo Merisi, ar Amerighi, da Caravaggio 1571 09 28Caravaggio (prie Bergamo) 1610 07 18Porto d’Ercole (Toskana), italų tapytojas. Realistinės vaizduosenos tradicijos, karavadžizmo pradininkas; suformavo naują šviesos paveiksle koncepciją. 1592–1606 gyveno ir kūrė Romoje, Neapolyje ir Maltoje.
Kūryba
Nutapė mitologinės tematikos (Bakchas 1593), buitinio žanro (Būrėja 1595) paveikslų su raiškiais natiurmortų motyvų intarpais, natiurmortų (Pintinė su vaisiais 1596, vienas pirmųjų šio žanro kūrinių Europos dailėje), jausmingų, svajingų jaunų vyrų portretų. Vėliau daugiausia tapė religines kompozicijas. Religinėse scenose (Poilsis pakeliui į Egiptą, apie 1598–99, Atgailaujanti Magdalietė, šv. Mato paveikslų ciklas, apie 1600) vaizdavo paprastus žmones – grubokas, plebėjiškas, bet kupinas gyvenimiškos jėgos ir stiprybės figūras, matomas iš artimo žiūrėjimo taško. Kūriniams savitumo teikia ryškus rakursas, šviesos ir šešėlių kontrastai – juodų, beveik nepersišviečiančių spalvų fonas ir akinanti, iš dirbtinio šaltinio sklindanti šviesa, efektingai modeliuojanti trimatę formą. Caravaggio kūrinių šešėliavimo efektai turėjo poveikio italų tapybos stilistinei pakraipai maniera tenebrosa. Caravaggio kartais priskiriamas italų manierizmui, dažniausiai – realistinės krypties ankstyvajam barokui. Turėjo daug sekėjų (olandai G. van Honthorstas, H. Terbrugghenas, prancūzas G. de La Touras, ispanas J. de Ribera).
Caravaggio. Salomė su Jono Krikštytojo galva (aliejus, apie 1607, Karaliaus rūmai Madride)
2635
Caravaggio. Vakarienė Emause (aliejus, apie 1601, Nacionalinė galerija Londone)
Caravaggio. Muzikantai (fragmentas; trečia figūra iš kairės, manoma, Caravaggio autoportretinis atvaizdas; aliejus, 1597, Metropolitano meno muziejus Niujorke)