cefalizãcija (gr. kephalē – galva), dvišalės simetrijos gyvūnų priekinės kūno dalies virtimas galva jiems evoliucionuojant. Cefalizacija susijusi su nervinio audinio (galvinio mazgo ar smegenų), koordinuojančio visos nervų sistemos veiklą, bei jutimų organų koncentracija galvos srityje. Kai kurių cefalizacijos požymių pastebima plokščiosiose kirmėlėse, daugiausia jų turi stuburiniai, kuriems cefalizacijos metu formuojasi sudėtingas maitinimosi aparatas. Antropogenezėje cefalizacija vadinamas smegenų ir kūno dydžio santykio didėjimas, medicinoje – padidėjęs kraujo pritekėjimas į viršutines plaučių skiltis dėl sutrikusios širdies veiklos.
1390