Čèkijos knas. 1898 architektas ir fotografas J. Křiženecký (1868–1921) sukūrė pirmuosius čekų dokumentinius filmus. 20 a. 2 dešimtmečio pradžioje įkurtos pirmosios kino bendrovės Kinofa, Illusion film, ASUM; jose sukurta trumpų vaidybinių ir dokumentinių filmų. 2–3 dešimtmetyje vyravo melodramos, komedijos, literatūros kūrinių ekranizacijos (Šaunusis kareivis Šveikas / Dobrý voják Švejk 1926, režisierius K. Lamačas, 1897–1952; Gegužės pasaka / Pohádka máje 1926, režisierius K. Antonas, 1898–1979; Kreicerio sonata / Kreutzerova sonáta 1926, režisierius G. Machatý, 1901–63). Juose vaidino pirmoji čekų kino žvaigždė A. Sedláčková (1887–1967). 1931 Prahoje įkurta kino studija Barrandov-film. 4 dešimtmetyje atsiradus garsiniam kinui plėtotas komedijos žanras (režisieriai M. Fričas, J. Honzla), sukurta socialinės tematikos filmų (režisieriai V. Kubásekas, 1897–1964, V. Vančura, 1892–1942, O. Vávra). Tarptautinį pripažinimą pelnė režisieriai G. Machatý (Erotikonas 1926) ir J. Rovenský (1894–1937, Upė / Řeka 1933, Venecijos kino festivalio prizas 1934) filmai. Dokumentiniais filmais garsėjo režisieriai A. Hackenschmiedas (1907–2004), J. Lehovecas (1909–95), J. Weissas (1913–2004). Sukurti pirmieji pieštiniai animaciniai filmai (režisierius K. Dodalas). 5 dešimtmetyje debiutavo lėlių animacinių filmų kūrėjai H. Týrlová (1900–94), J. Trnka ir K. Zemanas. Jų kūryba suformavo čekų lėlių filmų mokyklą, turėjo įtakos Europos animacinių filmų raidai. 5–6 dešimtmečio vaidybiniuose filmuose atsispindėjo oficiali vyriausybės politika; vyravo II pasaulinio karo, socializmo kūrimo temos (Sirena 1947, režisierius K. Steklý, 1903–86; Nebylioji barikada / Něma barikáda 1949, režisierius O. Vávra). 1946 Prahoje Menų akademijoje įkurtas Kino ir televizijos fakultetas (FAMU) išugdė daugumą čekų kino Naujosios bangos režisierių, kurie inspiravo 7 dešimtmečio čekų kino pakilimą (Čekijos kinas darė įtaką Rytų ir Vidurio Europos kino raidai). Žymesni režisieriai: Z. Brynychas (1927–95; Ešelonas iš rojaus / Transport z ráje 1963), V. Chytilová (Saulutės / Sedmikrásky 1966), M. Formanas (Blondinės meilė / Lásky jedné plavovlásky 1965, Dega, mano panele / Hoři, ma panenko 1967), V. Jasný (Rugsėjo naktys / Zárijové noci 1957, Visi mano tautiečiai / Vsichni dobri rodaci 1968), J. Kadáras ir E. Klosas (Mirties vardas Engelchen / Smrt si říká Engelchen 1963, Kaltinamasis / Obžalovaný 1964, Parduotuvė aikštėje / Obchod na korze 1965, Oskaras), J. Menzelas (Ypatingai sekami traukiniai / Ostře sledované vlaky 1966, Oskaras 1967), J. Němecas (Puota ir svečiai / O slavnosti a hostech 1966), I. Passeris (1933–2020; Intymus apšvietimas / Intimní osvětkení 1965), E. Schormas (Prahos naktys / Pražské noci 1968), F. Vláčilas (Velnio žabangos / Ďáblova past 1962). Filmuose buvo kritiškai apmąstoma šalies istorija ir dabartis, vaizduojama mažojo žmogaus kasdienybė, jiems būdinga formos naujovės. 7 dešimtmetyje sukurta subtiliai niuansuotų, filosofinių, poetiškų filmų: Riksmas (Křik 1963, režisierius J. Jirešas), Štai ateis katinas (Až přijde kocour 1963, režisierius V. Jasný), Romansas kornetui (Romance pro křídlovku 1967, režisierius O. Vávra), Vėl šokinėju per balas (Už zase skáču přes kaluže 1970, režisierius K. Kachyňa); kino parodijų (Limonadinis Džo / Limonádový Joe 1964, režisierius O. Lipský, 1924–86). Susiformavo savitas čekų dokumentinis kinas (režisieriai: V. Drhas, R. Granetas, J. Jirešas, M. Maryška, V. Olmeris, K. Vachekas). Animacinių filmų sukūrė režisieriai J. Brdečka (1917–82), B. Pojaras (1923–2012), Z. Smetana (1925–2016), J. Švankmajeris. Sparčią kino raidą nutraukė Prahos pavasario nuslopinimas. Po 1968 iš šalies emigravo daug kūrėjų (M. Formanas, V. Jasný, J. Kadáras, J. Němecas, I. Passeris). Šalyje liko ir kūrė V. Chytilová, O. Lipský (Adelė dar nevakarieniavo / Adéla ještě nevečeřela 1978), J. Menzelas (Kirpimas / Postřižiny 1981), bet jų kūryba buvo cenzūruojama, dalis filmų uždrausta rodyti. 20 a. pabaigos–21 a. pradžios filmai (Pradžios mokykla / Obecná škola 1991; Kolia 1996, Oskaras, abiejų režisierius J. Švěrákas; Idioto sugrįžimas / Navrat idiota 1999, režisierius S. Gedeonas, g. 1970; Turime vienas kitam padėti / Musime si pomáhat 2000, režisierius J. Hrebejkas, g. 1967) įvairių temų ir žanrų; kai kurie apdovanoti tarptautiniuose kino festivaliuose. Žymesni aktoriai: Z. Štěpánekas (1896–68), R. Lukávský (1919–2008), V. Brodský (1920–2002), R. Hrušínskis (1920–94), J. Abrhámas, J. Brejchová. Nuo 1950 Karlovy Varuose kas antri metai (iki 1990 kasmet) vyksta tarptautinis kino festivalis.
L: M. Liehm, A. J. Liehm The Most Important Art: East European Film after 1945 Berkeley 1977; Purš Československá kinematografié Praha 1982.
Čekijos kultūra
Čekijos konstitucinė santvarka