Čekoslovãkų kòrpusas Rùsijoje, karinis junginys, suformuotas 1917 06 Čekoslovakų nacionalinės tarybos Paryžiuje ir Rusijos Laikinosios vyriausybės susitarimu. Korpusą sudarė apie 45 000 čekų ir slovakų, tarnavusių Austrijos‑Vengrijos kariuomenėje ir patekusių į Rusijos nelaisvę.
Po Spalio perversmo (1917) Čekoslovakų korpusas, pasiskelbęs Prancūzijos kariuomenės dalimi, 1918 03 pradėjo evakuotis Transsibiro magistrale Vladivostoko link (iš ten turėjo grįžti į Čekiją ir Slovakiją). Pakeliui 1918 05–08 užėmė daugelį Pavolgio, Uralo, Sibiro miestų (Tomską, Omską, Samarą, Krasnojarską, Ufą, Simbirską ir kitus), čia padėjo rusų baltagvardiečiams nuversti sovietų valdžią, prisidėjo prie Uralo (Jekaterinburge), Laikinosios Sibiro (Omske) ir kitų Rusijos baltagvardiečių vyriausybių sudarymo (vadinamasis Čekoslovakų korpuso maištas). Nuo 1919 antros pusės korpusas traukėsi drauge su A. Kolčiako armija, 1920 pradžioje pasiekė Vladivostoką, iš kur dalimis išvyko iš Rusijos.