čèkų bróliai, Bohèmijos bróliai, protestantiška bendruomenė Čekijoje.

Doktrina

Pripažįsta Apaštalų simbolį, Atanazo simbolį, Nikono tikėjimo išpažinimą, Augsburgo išpažinimus, M. Liuterio Mažąjį katekizmą, Anglikonų Bažnyčios tikėjimo išpažinimo 39 straipsnius (Thirty-Nine Articles 1571).

Bendruomenės nariu tampama priėmus Krikšto sakramentą (pripažįstamas ir kūdikių krikštas). Dalyvauti Šventojoje vakarienėje (Eucharistijoje) leidžiama po Sutvirtinimo sakramento. Santuoka galima tik tarp bendruomenės narių.

Religinis mokymas grindžiamas savaip interpretuojama Biblija, laikomasi nuteisinimo tikėjimu doktrinos. Pabrėžiama bendruomenės ir pamaldų svarba, asmeninis santykis su Dievu; liturgijoje svarbiausia reikšmė teikiama himnų giedojimui. Nepripažįsta šventųjų kulto, kai kurių Sakramentų.

Struktūra

Bažnyčia suskirstyta į misijų ir vietines provincijas, joms vadovauja vietinio sinodo renkama taryba. Generaliniuose sinoduose (šaukiami kas 10 m.) dalyvauja visų provincijų atstovai. Provincijos yra savarankiškos, jos sudaro tarptautinį Vienybės sinodą ir Vienybės tarybą; dauguma provincijų yra Ekumeninės Bažnyčių Tarybos ir Pasaulinės Bažnyčių Tarybos narės.

Yra 14 provincijų, 251 bendruomenė, 215 dvasininkų (iš jų 154 vyrai, 61 moteris), 69 715 tikinčiųjų (2018).

Istorija

Čekų broliai kilo iš 1457 Petro Chelčickio Kunvalde suburtos religinės bendruomenės, kuri, vadovaujama vienuolio Gregorijaus, 1467 atsiskyrė nuo husitų (nepripažino karo ir valstybės tarnybos, propagavo griežtą asketizmą). 1494 čekų broliai suskilo, dalis įsiliejo į husitų bendruomenes, kiti vėliau pritarė reformacijos idėjoms, 1542 sudarė sąjungą su Evangelikų Liuteronų Bažnyčia. Imperatoriui Ferdinandui I paskelbus ediktą (1548) čekų broliai buvo persekiojami; dalis emigravo į Lenkiją, čia kai kurios jų grupės 1555 susijungė su evangelikais reformatais. Likę Čekijoje doktriną priartino prie evangelikų reformatų. 1575 imperatorius Maksimilianas II leido čekų broliams oficialiai veikti. Steigė spaustuves, mokyklas, išvertė ir išleido Bibliją (vadinamoji Kralicų Biblija, 1579–94), 1609 vadovavo Prahos universitetui. Po Baltojo kalno mūšio pralaimėjimo čekų broliai 1620 buvo ištremti.

Čekų broliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

17–18 a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo keletą teologijos kolegijų ir 47 mokyklas. 1722 N. L. von Zinzerdorfas (1737 konsekruotas čekų brolių vyskupu) Hernhute (Saksonija) įkūrė Moravijos broliją ir sudarė jos statutą. Vykdė misijas Indijoje, Grenlandijoje, Pietų Afrikoje, Persijoje ir kitur. 1738 įkurta čekų brolių bendruomenė Londone (turėjo įtakos metodistai), kai kurios čekų brolių grupės išplito Šiaurės Amerikoje. 1873 čekų broliai atsinaujino Čekijoje kaip Unitas Fratrum (lotynų kalba Brolių vienybė), 1880 įkurta čekų brolių Bažnyčia.

Čekų broliai Lietuvoje

Lietuvoje čekų broliai atsirado 17 a. pirmoje pusėje. Juos globojo reformacijos šalininkai Jonušas Radvila ir Boguslavas Radvila. Vyskupo J. A. Komenskio padėjėjas P. F. Jablonskis (1619–70) Klaipėdoje sutaikė evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bendruomenes. Jo sūnus D. A. Jablonskis (1665–1741) mokytojavo Biržų evangelikų reformatų mokykloje.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką