čèkų krònikos, 12–17 a. istorijos šaltiniai. Parašytos Čekijos karalystės dvasininkų, politikų, miestiečių. 12–15 a. dauguma jų buvo rašomos lotynų kalba. Tik Dalimilo kronika parašyta čekiškai. Pirmąją kroniką 12 a. parašė Kosmas Prahiškis. Ji ir kitos ankstyvosios dar daug kuo panašios į analus; tik 14 a. pirmoje pusėje čekų kronikos įgijo kronikoms būdingų bruožų.
Lietuvos istorijai svarbiausios: Zbraslavo kronika (1278–1338 įvykiai), ypač jos dalis, vadinama Petro Žitaviškio kronika, Benešo Veitmiliškio kronika (1284–1374 įvykiai), Pranciškaus Prahiškio kronika (13 a. vidurio–1353 įvykiai), Karolio IV autobiografija (iki 1346). Fragmentiškų žinių apie Lietuvą yra Džovanio Marinjolos, Neplachovo abato, Pulkavos kronikose (13 a. vidurio–14 a. įvykiai). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos požiūrį į husitų judėjimą iš dalies atspindi Senieji čekų metraščiai (parašyti 15–16 a. čekų kalba). Kronikose gana plačiai nušviečiami Čekijos karaliaus Pršemislo Otakaro II 1254–68 žygiai į prūsų žemes. Daug duomenų yra apie Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo 1329, 1337, 1345 žygius į Lietuvą.
Beveik visose čekų kronikose įvykiai aprašyti tendencingai, bet pateikta ir svarbių faktų, kurių nėra vokiečių kronikose.
P: Fontes rerum Bohemicarum del 3–4 Praha 1882–83.