čèkų stklas, Bohèmijos stklas, meninio stiklo dirbiniai, gaminami Šiaurės ir Pietų Čekijoje (Bohemijoje). Stiklo sudėtyje yra 10–25% kalio oksidų, jis skaidrus, itin blizgus; raižytas ir šlifuotas laužia ir atspindi šviesą kaip kalnų krištolas (čekų stiklas dar vadinamas čekų krištolu). Iš tokio stiklo gaminama buitiniai (indai, sietynai) ir dekoratyviniai (vitražai, baldų ir kitokių dirbinių detalės, bižuterija, smulkioji skulptūra) dirbiniai. Jie raižomi, kad būtų matiniai, apdorojami smėlio srove, tapomi emaliais, sidabruojami, auksuojami.
čekų stiklas. Ąsotis, dekoruotas emaliais (1637)
13–16 a. Jablonece, Liberece, Tarachove ir Železný Brode darytas vadinamasis miško stiklas – žalsvo stiklo dirbiniai (bokalai, taurės, kiti indai), puošti prilydyto stiklo spurgeliais ir auksavimu. 16 a. čekų stiklo gamybos centru tapo Praha. 16 a. pabaigoje imperatoriaus Rudolfo II raižytojas C. Lehmannas pritaikė kalnų krištolo raižymą stiklui puošti. 17 a. Čekijoje pradėtas gaminti storasienis krištolas. Jo dirbiniai (masyvios taurės su dangteliais, vazos, bokalai, veidrodžiai) buvo puošiami augaliniais ir geometriniais ornamentais. Gamybos centrai – Jablonecas, Kamenický Šenovas, Sloupas, Turnovas. 19 a. pradėtas taikyti tribriaunis gilusis stiklo raižymo būdas (išrastas 1809 Anglijoje), atgaivinta daugiasluoksnis stiklas, tapyba emaliais, auksavimas. Čekų stiklas išplito visoje Europoje, padarė įtaką Vokietijos, Ispanijos, Nyderlandų stiklo menui. Čekų stiklo tradicija plėtojama iki šiol.
čekų stiklas. Vaza (1910–14, dailininkas J. Velikas, Koštani)
čekų krištolas; Bohemijos krištolas; miško stiklas
2972