cemeñto prãmonė, statybinių medžiagų pramonės viena pagrindinių šakų. Pagrindinės žaliavos cementui gaminti yra klintis, mergelis, molis, boksitai. Žaliavų, tinkamų cemento pramonei plėtoti, randama daugelyje šalių. Cemento pramonės plėtrą lemia industrializacijos procesai, hidroelektrinių ir drėkinimo sistemų statyba, miestų augimas.

Raida ir gamyba

Pramoniniu būdu cementą pradėta gaminti 19 amžiuje. Iki 1855 portlandcementį gamino tik Didžioji Britanija, 1855 portlandcemenčio gamykla pastatyta Vokietijoje, 1856 – Prancūzijoje ir Rusijoje. Portlandcemenčio gamyba greitai paplito Europoje, apie 1870 pradėta ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1890 pasaulyje pagaminta 6,5 mln. tonų, 1913 – 40 mln. tonų, 1931 – 57,7 mln. tonų visų rūšių cemento (Jungtinėse Amerikos Valstijose 21,6, Prancūzijoje 5,5, Didžiojoje Britanijoje 5,0, Vokietijoje 3,7, SSRS 3,3, Japonijoje 3,2, Italijoje 3,1), 1940 – 74,8 mln. tonų (Jungtinėse Amerikos Valstijose 22,6, Vokietijoje 10,9, Didžiojoje Britanijoje 7,3, Japonijoje 6,1, Italijoje 4,8).

Cemento gamyba buvo sparčiai plėtojama po Antrojo pasaulinio karo, ypač nuo 1980 (1 lentelė). 1950–1995 cemento gamyba pasaulyje padidėjo 11,7 karto. 1987 pagaminta apie 1 mlrd. tonų, 1997 – 1,5 mlrd. tonų, 1999 – apie 1,6 mlrd. tonų cemento. Pirmavusią Europą 1979 pralenkė Azija (Europos šalyse pagaminta 274,6, Azijos – 275,5 mln. tonų cemento). Atotrūkis tarp Azijos ir Europos kasmet didėjo (daugiausia dėl cemento pramonės plėtros Kinijoje): 1990 Azijos šalys cemento gamino 1,5, 1995 – jau 3,4 karto daugiau negu Europos šalys. Nuo 1991 daugiausia cemento gamina Kinija ir Japonija. 1996 Azijos valstybės pagamino 925 mln. tonų cemento (apie 62 % pasaulyje pagaminto kiekio). 20 a. pabaigoje 14 valstybių (Kinija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, Pietų Korėja, Brazilija, Vokietija, Turkija, Tailandas, Italija, Ispanija, Meksika, Rusija, Indonezija) gamino daugiau kaip 70 % pasaulio cemento.

cemento gamykla (Salala, Omanas)

Daugiausia cemento eksportuoja Japonija (1996 – 13 mln. tonų), Graikija (7,5), Ispanija (6), Turkija ir Pietų Korėja (po 5).

Pagal cemento gamybą vienam gyventojui 20 a. pabaigoje pirmavo Liuksemburgas (1996 – 1800 kilogramų), Jungtiniai Arabų Emyratai (1500), Kipras (1400), Graikija (1370), Pietų Korėja (1290).

1

Didžiausios cemento pramonės bendrovės: Holderbank (Šveicarija, gamybiniai pajėgumai 20 a. pabaigoje – 70 mln. tonų), Lafarge (Prancūzija, 44), Italcementi (Italija, 41), Heidelberg (Vokietija, 30), Sumitomo Osaka (Japonija, 22), Cemex (Meksika, 20), Alfa (Rusija, 20), Cichibu Onoda (Japonija, 18), Siam Cement (Tailandas, 18), Blue Circle (Didžioji Britanija, 17). Europos Sąjungos cemento pramonės įmonėse 2000 dirbo apie 50 000 žmonių.

Cemento pramonė Lietuvoje

Lietuvoje 1912 įkurta Lietuvos portlandcemenčio fabriko bendrovė. Jos pavedimu profesorius P. Jodelė suprojektavo ir netoli Valkininkų pastatydino fabriką, kuris 1914 iš vietinės žaliavos (kreidos mergelio ir molio) pradėjo gaminti cementą. Per Pirmąjį pasaulinį karą fabrikas buvo sugriautas. Iki Antrojo pasaulinio karo cementas į Lietuvą buvo importuojamas (nuo 2,3 iki 6,8 tūkst. tonų per metus) iš Didžiosios Britanijos, Belgijos, Danijos, Latvijos, Norvegijos, Vokietijos, SSRS. 1940 ties Skirsnemune pradėtą cemento fabriko statybą nutraukė karas. 1952 pastatyta Akmenės cemento gamykla (1976 reorganizuota į Akmenės cemento ir šiferio kombinatą, 1978 – į gamybinį susivienijimą Akmencementas, nuo 1990 Akmenės cementas). Akmenės cementas iš vietinių žaliavų (klinties, molio) gamina portlandcementį, aliuminatinį (greitai kietėjantį) ir smėlingą cementą. Sovietinės okupacijos metais cementas buvo eksportuojamas į SSRS, Jugoslaviją, Kubą, Lenkiją, Vengriją. Atkūrus nepriklausomybę cemento gamyba dėl susiaurėjusios rinkos ir kitų priežasčių sumažėjo daugiau kaip penkis kartus. Cemento gamyba Lietuvoje parodyta 2 lentelėje, eksportas – 3 lentelėje.

2

3

2687

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką