čémpės, čiùlkės, mãkštai, kasdienis lietuvių valstiečių apavas, dėvėtas iki 20 a. vidurio. Nertos vąšeliu iš storų pakulinių ar kanapinių siūlų.
19 a.–20 a. pradžioje jomis dažniausiai avėjo moterys ir vaikai. Dėl lengvumo ypač mėgo piemenys, o vasaros darbų metu – ir moterys. 19 a. antroje pusėje nertos surauktu viršumi, kraštuose paliekant skylutes įverti apyvarams. Vyrai jas avėjo ant autais apsuktos kojos, o moterys ir vaikai nešiojo su kojinėmis. 20 a. antrame ketvirtyje čempės buvo gilesnės, be apyvarų ir dažniau avėtos tik troboje. Nertos iš lininių, kanapinių, dažnai pilkai ar rudai dažytų siūlų, padai aptraukti milu ar oda. Čempių kraštai puošti vilnoniais kuteliais (šepetukais) arba spalvotų siūlų pynute.
čempės iš Alytaus apylinkių (Lietuvos nacionalinis muziejus)
2867