Čenstakavà (Częstochowa), Čenstakãvas, miestas Lenkijos pietuose, Silezijos vaivadijoje, į šiaurę nuo Katowicų; apskrities centras. Turi apskrities teises.
Čenstakavos panorama; priekyje – Jasna Góros paulinų vienuolyno ansamblis su Šv. Kryžiaus Atradimo ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika
213 107 gyventojai (2021). Čenstakava įsikūrusi abipus Wartos (Oderio dešinysis intakas) aukštupio (didesnioji miesto dalis – kairiajame krante).
Čenstakavoje susikerta 5 geležinkelio linijos ir 11 plentų. Pramonės svarbiausios šakos – juodoji metalurgija (restruktūrizuota metalurgijos įmonė, įkurta 1896; 30 ha jos teritorijos priklauso Katowicų specialiajai ekonominei zonai) ir tekstilės (medvilnės, lino, vilnos) pramonė. Metalo apdirbimas (ketaus liejykla, apkaustų, plieno konstrukcijų, metalinės galanterijos gamyba), mašinų (instrumentų, automatinių presų), statybinų medžiagų gamyba, stiklo, maisto, odos, siuvimo, chemijos pramonė; brezento, popieriaus dirbinių, žaislų, sagų, adatų gamyba.
Čenstakava – svarbiausia Lenkijoje ir viena svarbiausių Europoje Švč. Mergelės Marijos kulto vietų, lankomų keliaujančių maldininkų; paulinų vienuolyno koplyčioje ant Jasna Góros kalvos esantį Dievo Motinos paveikslą kaip stebuklingą kasmet aplanko 3–4 mln. žmonių; devocionalijų gamyba ir prekyba. Turizmas. Politechnikos, pedagogikos, užsienio kalbų ir ekonomikos, lingvistikos, administravimo aukštosios mokyklos, Popiežiaus teologijos akademijos Krokuvoje fakultetas, aukštoji dvasinė seminarija. Viešoji biblioteka (viena didžiausių Lenkijoje). Teatrai. Filharmonija su operos scena (nuo 1998). Kasmetinis tarptautinis sakralinės muzikos festivalis Gaude Mater. Čenstakavos muziejus, paulinų vienuolyno Jasna Góroje muziejai (su lobynu). Kasybos ir juodosios metalurgijos muziejus (dalis jo – požeminiame kasinyje). Archeologijos rezervatas (Lužicos kultūros kapinynas).
Architektūra
Šv. Kryžiaus Atradimo ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos Čenstakavoje pagrindinės navos plafonas (17 a. pabaiga, dailininkas Karlas Dankwartas)
Šv. Kryžiaus Atradimo ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos Čenstakavoje pagrindinė nava (centre – didysis altorius, pašventintas 1734)
Paulinų vienuolyno ansamblis: gotikinė Švč. Mergelės Marijos koplyčia (15 a. antra pusė–17 a. pirma pusė; jos ankstyvojo baroko altoriuje – Dievo Motinos paveikslas), 14 a. ar 1431, Šv. Kryžiaus Atradimo ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika (1695) su gotikine galerija (1463) ir 17–18 a. koplyčiomis (Jasna Góros bazilika; bazilikos titulas nuo 1906), ankstyvojo baroko vienuolyno pastatai (17–18 a.), bastioninio tipo įtvirtinimai (apie 1643, išplėsti 18 a. pirmoje pusėje). Bažnyčios: vėlyvojo renesanso Šv. apaštalo Andriejaus ir šv. Barboros (1643, atstatyta apie 1773) su vienuolynu (1643, perstatytas prieš 1740), barokinės Šv. Roko ir Šv. Sebastijono (prieš 1680, fasadas 1785), Šv. Zigmanto (po 1783, su 14 ir 17 a. pirmos pusės fragmentais) su vienuolynu (1771, perstatytas 19–20 a.), neogotikinė Šventosios Šeimos arkikatedra (1902–27, architektas K. Wojciechowskis).
Klasicistinė rotušė (1836, architektas F. Reinsteinas, perstatyta 20 a. pradžioje). 19 a. antros pusės–20 a. pradžios gyvenamieji namai.
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėta 1220. Prieš 1377 gavo miesto teises. 1382 Jasna Góroje (prie Čenstakavos) buvo įkurtas vienuolynas, kuriame saugomas ir garbinamas Dievo Motinos paveikslas. Čenstakavos Dievo Motina pripažinta Lenkijos ir lenkų globėja, jos kultas prasidėjo 14 a. pabaigoje, paveikslas vainikuotas 1717 ir 1910. 1430 pradėjo lankyti keliaujantys maldininkai.
1655 atlaikęs švedų kariuomenės apgultį vienuolynas tapo lenkų laisvės ir tikėjimo simboliu. Čenstakava nuo 1793 priklausė Prūsijos karalystei, 1807–15 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei). 1826 prie Čenstakavos prijungta Naujoji Čenstakava (įkurta 17 a. antroje pusėje, 1717 gavo miesto teises). Nuo 19 a. pabaigos pramonės centras. Nuo 1925 vyskupijos centras.
Per II pasaulinį karą mieste veikė žydų ir karo belaisvių koncentracijos stovyklos. 1944 buvo Armijos Krajovos vyriausiosios komendantūros būstinė. 1975–98 vaivadijos, 1866–1975 ir nuo 1999 apskrities centras.
-Jasna Gura; -Jasna Góra