centònas (lot. cento, kilm. centonis – marška, drabužis iš skiaučių), kūrinys, sudarytas iš vieno ar kelių žinomų autorių skirtingų veikalų eilučių. Jos dažnai įgyja tragišką arba filosofinę prasmę. Pirmasis centono žanrą apibūdino Auzonijus. Centono elementų yra epo parodijose (Varlių ir pelių karas, Hegemono Tasiečio Gigantomachija) ir senovės graikų komedijose (Aristofano Varlės). Vėliau pradėti kurti ištisi veikalai. Daugiausia centonų sukurta naudojant Vergilijaus poeziją (Auzonijaus eilėraščiai, Hodizijaus Getos tragedija Medėja, nežinomų autorių poezijos rinkinys Anthologia Latina). Ypač populiarūs buvo ankstyvosios krikščionybės literatūroje; jos autorių (Probo, Patricijaus, Eudokijos) centonai sudaryti iš antikos kūrinių (Homero, Vergilijaus) fragmentų. Renesanso ir vėlesniais laikais centono žanras tapo literatūriniu žaidimu (Lope de Vega).
273