Centrnė Ãfrika, Pusiáujo Ãfrika, Afrikos gamtinis regionas abipus pusiaujo, tarp Gvinėjos įlankos (Atlanto vandenynas) ir Rytų Afrikos plokščiakalnio. Šiaurinė riba siekia 7° šiaurės platumos, pietinė – 13° pietų platumos. Centrinė Afrika apima Kongo įdubą ir ją supančius Adamawos, Azandės plokščiakalnius, Lundos–Katangos plynaukštės šiaurinę dalį ir Žemutinę Gvinėją. Dažniausias paviršiaus aukštis vidurinėje dalyje 300–500 m, šiaurėje ir vakaruose – 500–1000 m, rytuose ir pietuose – 1000–1500 metrų. Klimatas tarp 3° šiaurės platumos ir 3° pietų platumos ekvatorinis; vidutinė metinė temperatūra 23–25 °C, per metus iškrinta vidutiniškai 2000 mm kritulių. Į šiaurę ir pietus nuo šios juostos esančių sričių klimatas subekvatorinis; ryškūs sausasis ir drėgnasis metų laikai, vasarą vyrauja ekvatorinis musonas, kritulių 1000–1500 milimetrų. Į pietus nuo Kongo žiočių esančias Centrinės Afrikos sritis ištisus metus veikia tropinės oro masės; per metus iškrinta 300–500 mm kritulių. Upių tinklas tankus; dauguma jų priklauso Kongo baseinui. Upės slenkstėtos, daug krioklių. Didžiausi ežerai – Tumbos, Mai Ndombės. Ekvatorinio klimato srityse auga drėgnieji atogrąžų miškai. Tolstant nuo pusiaujo juos keičia lapus metančių medžių mišrieji miškai. Centrinės Afrikos pietuose vyrauja savanos, į pietus nuo Kongo žiočių – sausosios savanos. Kalnuose – vertikalusis zoniškumas. Centrinės Afrikos drėgnuosiuose atogrąžų miškuose veisiasi okapijos, gorilos, šimpanzės, nykštukiniai hipopotamai, subekvatoriniuose retmiškiuose ir savanose – afrikiniai buivolai, afrikiniai drambliai, žirafos, okapijos, antilopės, hipopotamai, krokodilai. Apie 400 rūšių paukščių, musės cėcė. Daug naudingųjų iškasenų: vario, kobalto, mangano, švino, cinko, alavo, urano, geležies rūdų, deimantų, naftos, gamtinių dujų. Centrinėje Afrikoje yra didesnioji dalis Kamerūno, Centrinės Afrikos Respublika, Pusiaujo Gvinėja, Gabonas, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Angolos šiaurinė dalis, Zambijos šiaurinė ir šiaurės vakarinė dalys.
1795