Centrinė Amerika

Centrnė Amèrika, Šiaurės Amerikos žemyno pietinė dalis į pietryčius nuo Tehuantepeco sąsmaukos. Ištįsusi iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 2200 kilometrų. Plotas apie 770 000 km². Apima Meksikos pietrytinę dalį, Belizą, Gvatemalą, Hondūrą, Salvadorą, Nikaragvą, Kosta Riką ir Panamą. Pietryčiuose susisiekia su Pietų Amerika. Dažnai Centrine Amerika laikoma Šiaurės Amerikos dalis tarp Meksikos ir Kolumbijos (7 valstybės); plotas apie 514 000 km², ilgis apie 1850 kilometrų. Gyventojų apie 35 milijonai. Su Antilų, Bahamų salynais, kitomis salomis, esančiomis Atlanto vandenyne, tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų, Centrinė Amerika sudaro Vidurio Ameriką.

Krantai

Centrinės Amerikos šiaurės rytiniai krantai yra prie Atlanto vandenyno Meksikos įlankos ir Karibų jūros, pietvakariniai – prie Ramiojo vandenyno. Atlanto pakrantėje yra Jukatano pusiasalis, Hondūro, Moskitų įlanka, Ramiojo vandenyno pakrantėje – Nicojos, Osos, Azuero pusiasaliai, Tehuantepeco, Fonsecos, Nicojos, Chiriquí, Panamos įlankos.

Reljefas

Centrinės Amerikos paviršius daugiausia kalnuotas. Kalnai – Šiaurės Amerikos Kordiljerų dalis; jų aukščiausi kalnagūbriai ištįsę palei pietvakarinius krantus (Sierra Madre de Chiapaso kalnagūbris, Gvatemalos kalnynas, Talamankos Kordiljera). Didžiausias aukštis 4220 m (Tajumulco ugnikalnis). Iš viso apie 40 ugnikalnių (didesnieji: Tacaná, Acatenango, Fuego, Atitláno, Santa Anos, Izalco, San Miguelio, Miravalleso, Irazú, Chirripó, Chiriquí). Yra plynaukščių (Peténo). Didžiausios žemumos – Tabasco, Jukatano (Meksikoje), Moskitų Kranto (Hondūre ir Nikaragvoje) yra Atlanto vandurinėje pakrantėje. Ramiojo vandenyno pajūrio žemumų juosta siaura. Centrinėje Amerikoje dažni žemės drebėjimai. Geologiniu požiūriu Centrinės Amerikos šiaurės vakarinę ribą sudaro Balsaso tektoninė depresija, pietinę – Atrato–San Juano.

Klimatas

Klimatas tropinis; būdinga mãžos oro temperatūros amplitudės. Šalčiausio mėnesio temperatūra žemumose 21–26 °C, šilčiausio 27–28 °C. Šiaurės rytiniai šlaitai dėl šiaurės rytinių pasatų įtakos gausiai drėkinami ištisus metus; per metus iškrinta 1500–2000 mm kritulių, rytuose net 3000–4000 milimetrų. Ramiojo vandenyno pakrančių šlaituose lyja tik vasarą (šiaurės vakaruose – dėl tropinių ciklonų, pietryčiuose – dėl ekvatorinių musonų); per metus iškrinta 1000–1700 mm kritulių. Uždaruose vidiniuose duburiuose ir Jukatano pusiasalyje kritulių mažiau kaip 500 milimetrų.

Vidaus vandenys

Upės trumpos, sraunios. Atlanto vandenyno baseino upės vandeningos, ypač vasarą. Ramiojo vandenyno baseino upių vandens lygis labai svyruoja, žiemą jos nusenka. Jukatano pusiasalio šiaurėje, klintinėje lygumoje upių beveik nėra. Didžiausi ežerai: Nikaragvos (plotas apie 8000 km²), Managvos (Nikaragvoje), Izabalio (Gvatemaloje), Gatúno, Bayano (Panamoje). Ilopango (Salvadore) ir Atitláno (Gvatemaloje) ežerai susidarę ugnikalnių krateriuose.

Augalija

Centrinės Amerikos šiaurės rytinėje pakrantėje auga drėgnieji atogrąžų miškai (raudonmedžiai, fikusai, palmės, bambukai), pietvakarinėje – sezoniškai drėgni atogrąžų miškai ir retmiškiai. Lygumose (rytuose) kai kur yra savanų. Kalnuose – vertikalusis zoniškumas (tierra caliente, tierra templada, tierra fría ir tierra helada zonos).

Gyvūnija

Gyvūnai: plačianosės beždžionės, jaguarai, tapyrai, šarvuočiai, skruzdėdos, šikšnosparniai, iguanos, iš paukščių – tukanai, kolibriai, goacinai.

Gyventojai

Gyventojai – metisai, indėnai, kreolai. Valstybinė kalba – ispanų, tik Belize – anglų. Vartojama daug indėnų kalbų (daugiausia majų ir karibų). Vyraujanti religija – krikščionybė. Daugiausia katalikų, yra anglikonų, baptistų, metodistų ir kitų protestantiškųjų konfesijų atstovų, naujųjų religinių judėjimų narių, tradicinių tikėjimų išpažinėjų (Centrinės Amerikos indėnų mitologija ir religijos). Gyventojų vidutinis tankis apie 70 žm./km²; tankiausiai apgyventas Salvadoras (apie 280 žm./km²), rečiausiai – Belizas (apie 10 žm./km²). Gyventojų vidutinis prieaugis 25,4 ‰, mažiausias Panamoje (19,3 ‰) ir Kosta Rikoje (21,5 ‰).

Ūkis

Centrinės Amerikos valstybės yra agrarinės, išskyrus Panamą, kurios ūkis pagrįstas tarptautiniu tranzitu ir užsienio šalių laivų aptarnavimu (Panamos BVP dalis 1 gyventojui pagal perkamosios galios paritetą 5900 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 2001). Gvatemala, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva ir Kosta Rika yra Centrinės Amerikos valstybių organizacijos narės. Svarbiausia Centrinės Amerikos žemės ūkio šaka – žemdirbystė. Auginama daugiausia kavamedžiai, bananai, cukranendrės, vilnamedžiai. Žemės ūkyje dirba daugiau kaip 50 % darbingų gyventojų. Žemdirbystės produkcija sudaro 23 % BVP. Nedidelės įmonės perdirba žemės ūkio produktus. Drabužių ir avalynės, trąšų, baldų, cukraus, tabako gaminių fabrikai, nedidelės laivų statyklos, naftos perdirbimo, statybinių medžiagų gamybos įmonės, spalvotųjų metalų rūdų kasyklos. Tradiciniai amatai (daugiausia meno dirbinių gamyba). Eksportuojama bananai, ananasai, kava, cukrus, medvilnė. Importuojama mineralionės žaliavos, energijos ištekliai, pramonės gaminiai. Visų Centrinės Amerikos valstybių prekybos balansas neigiamas. Užsienio prekybos svarbiausi partneriai – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Centrinės Amerikos bendrosios rinkos narės.

1795