centriškoji kompozicija

Rafaelis. Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu ir šv. Jonas Krikštytojas (vadinamoji Garvaghų Madona; aliejus, apie 1510–11, Nacionalinė galerija Londone)

ceñtriškoji kompozcija, kompozicijos rūšis: jos elementai pabrėžia vaizdo centrą. Gali būti pagrįsta ašinės arba atspindžio simetrijos principu (simetriškoji kompozicija). Vaizdo elementai dažniausiai komponuojami pagal centriškųjų geometrinių figūrų (apskritimo, kvadrato, trikampio, ovalo, elipsės) kontūrus, jų konfigūracija pabrėžiama ritmu, judesiais, rakursais. Centriškoji kompozicija suteikia kūriniui taisyklingumo, harmonijos, rimties, didingumo. Ypač būdinga kanoninių kultūrų (senovės Egipto, Mesopotamijos, Bizantijos, viduramžių) dailei; ją mėgo Renesanso dailininkai, kurie kūrybą grindė teoriniais principais (Leonardo da Vinci, Michelangelo, Rafaelis ir kiti), vėliau klasicistai, neoklasicistai.

2972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką