centùrija (lot. centuria < centum – šimtas), senovės Romos karinis ir politinis vienetas. Karalių laikais (8–6 a. pr. Kr.) į centurijas buvo skirstomi raiteliai. Visa kariuomenė buvo dalijama į centurijas po Romos karaliaus Servijaus Tulijaus (valdė 578–534 ar 533 pr. Kr.) centurinės reformos, kuri suskirstė Romos piliečius (patricijus ir plebėjus) pagal turto cenzą į 5 grupes. Kiekviena grupė turėjo pateikti tam tikrą kiekį karinių vienetų (centurijų). Daugiausia centurijų (98 iš 193) pateikdavo turtingieji piliečiai. Buvo raitelių, sunkiųjų pėstininkų, lengvųjų pėstininkų, svaidytojų centurijos. Jos skyrėsi ginkluote ir karių skaičiumi: raitelių centuriją sudarė 100, pėstininkų – 30–80 karių. 60 centurijų sudarė legioną (2 centurijos – manipula, 30 manipulų – legionas). Centurijoms vadovavo centurionai. Respublikos laikais (510 ar 509–30 ar 27 pr. Kr.) turėjo didelę politinę reikšmę: tautos susirinkime (centurinėje komisijoje) pagal centurijas vykdavo balsavimas (kiekviena centurija turėjo 1 balsą). 3 pr. Kr. buvo 373 centurijos. Jas panaikino imperatorius Tiberijus (valdė 14–37).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką