cenzyva

cenzyvà (pranc. censive, lot. censiva < census), Prancūzijoje viduriniais amžiais paveldima valstiečių žemė. Cenzyvos laikytojas (cenzitarijus) už naudojimąsi žeme senjorui kasmet mokėjo cenzą (piniginę, rečiau natūrinę, duoklę), valstybei – talją (pastovų tiesioginį mokestį). Be cenzo, senjoras plačiai naudojosi banalitetu ir teise reikalauti iš valstiečių prievolių. Cenzitarijus, sumokėjęs senjorui atitinkamą mokestį, cenzyvą galėjo įkeisti, išnuomoti arba parduoti. Cenzyva ypač paplito 16–18 amžiuje. Panaikinta 1793 per Prancūzijos revoliuciją.