cèrkvė (rus. cerkov), stačiatikių, sentikių ir unitų maldos namai. Vyskupijos arba vienuolyno svarbiausia cerkvė vadinama soboru.

Architektūros prototipai – Bizantijos kryžiškieji kupoliniai sakraliniai pastatai. Ankstyvaisiais viduriniais amžiais cerkvės statytos Balkanų šalyse, Rusioje. Įvairiais laikotarpiais skirtingose šalyse cerkvių kompozicija turėjo savitų bruožų. 12–14 a. Rusios cerkvės – kvadrato plano, su 4 masyviais stulpais viduje ir 1 ar 3 pusapskritėmis apsidėmis. Viršuje – skliautų formą pakartojančios zakomaros ir cilindrinis bokštas su pusapvaliu arba svogūniniu kupolu. 16 a. paplito 5 kupolų, 16 a. pabaigoje–17 a. – daugiakampės bokštinės cerkvės su smailiu piramidiniu stogu. Sienų viršų, kupolų būgnus, bokštą puošė kokošnikai.

Cerkvės vidaus erdvę sudaro trys dalys: atgręžta į rytus presbiterija, nava (vieta tikintiesiems) ir prieangis (narteksas – vieta katechumenams ir atgailautojams). Už ikonostaso yra altorius 2 (mensa), aukojimo stalas, vyskupo sostas ir zakristija, prieš ikonostasą – solėja, jos viduryje, prieš karališkuosius vartus – ambona 2, šonuose – klirosai (vieta chorams). Cerkvėje būtinos ikonos. Vidus puošiamas mozaikomis, reljefiniais ornamentais ir sienų tapyba; puošyba pagrįsta dogma ir liturgija.

Dievo Motinos Globėjos cerkvė Turece (Kareličų rj., Baltarusija, 1888)

Baltarusių gyvenamose žemėse ir Palenkės istorinėje srityje 16 a. statytos gotikos bruožų gynybinės paskirties cerkvės. Šiaurės Rusijoje, Karelijoje, Užkarpatės Ukrainoje 17–18 a. ręstos sudėtingo daugiatarpsnio silueto medinės cerkvės. 17 a. pabaigoje–18 a. cerkvių fasadų formos barokinės, 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje – klasicistinės. Dauguma išlikusių cerkvių, statytų 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje, neobizantiškojo, vadinamojo rusiškojo bizantiškojo, stiliaus. Iki 16 a. cerkvės buvo skiriamos šventųjų kankinių, vėliau Jėzaus Kristaus, Švč. Mergelės Marijos garbei ar jų gyvenimo įvykiams – Jėzaus Kristaus Gimimo, Prisikėlimo, Dievo Motinos Ėmimo į dangų, unitų dar Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo. Prie cerkvės statomos varpinės (iki 16 a. buvo įrengiamos virš centrinio įėjimo).

Lietuvoje

Lietuvoje cerkvės statomos (su pertraukomis) nuo 14 amžiaus. 16 a. dažniausiai gotikinės, su pavieniais rusų architektūros motyvais (Skaisčiausiosios Dievo Motinos Vilniuje, 1346, perstatyta 1522), 19 a.–20 a. pradžioje – neobizantiškojo stiliaus (Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, arba Įgulos soboras, Kaune, 1895).

1577

676

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką